"Gazprom" teigimu, dujų kainos Europoje jau pramušė dugną, o ketvirtą ketvirtį galima tikėtis stabilesnės rinkos pusiausvyros pradžios.
Iš tiesų, tokių žemų kainų per pastarąją dujų rinkos istoriją dar nebuvo, net ir sunkiuoju 2009 metų laikotarpiu jos laikėsi 140 dolerių už tūkstantį kubinių metrų lygmenyje. Be to, "naftos parama" kainoms nyksta, nes lieka vis mažiau sutarčių, kur dujų kainos siejamos su nafta. Pavyzdžiui, Europoje "Gazprom" jau turi tik 30 proc. su nafta siejamų sutarčių sutarčių, o Norvegija jau seniai perėjo prie prekybos dujomis tik dujų biržų kainomis.
Dar visai neseniai SGD buvo naftos indeksavimo pagrindas, ypač Azijoje. Bet net ir čia viskas palaipsniui keičiasi: 2019 metais tik 60 procentų SGD buvo parduota su nuoroda į naftos kotiruotes, o likę 40 procentų — vadovaujantis nepriklausomos dujų kainodaros sąlygomis (nors tikriausiai šiuose 40 procentų — reikšmingas SGD pardavimo Europoje indėlis).
Padėtis, susijusi su pasiūlos ir paklausos pusiausvyra dujų rinkoje, šiek tiek skiriasi nuo padėties naftos rinkoje. Viena vertus (dujų sunkumai), nėra OPEC, didesnis pajėgumų perteklius, o gavyba, esant investicijų trūkumui, krenta ne taip sparčiai kaip naftos gavyba.
Kita vertus (pliusas dujoms) — paklausos kritimas dėl koronaviruso ne toks stiprus kaip naftos sektoriuje. Einamaisiais metais OIES prognozuoja penkių procentų pasaulinės paklausos sumažėjimą (apie 200 milijardų kubinių metrų), palyginti su prieš koronaviruso pandemiją skelbtomis 2020 metų prognozėmis. Be to, paklausos sumažėjimas apie 140 milijardų, palyginti su praėjusiais metais, kai tuo tarpu anksčiau tikėtasi, kad ji augs kiekvienais metais. Šis nuosmukis turės įtakos ir tarptautinėje prekyboje.
Vienaip ar kitaip, sunku tikėtis greito atsigavimo, nes (kaip ir naftos) kainų kritimą lydi tiekimų apribojimai. Ir menkiausio kainų padidėjimo atveju ši "suspausta dujų pertekliaus spyruoklė" vėl išsities. Pasiūla mažėja dviejose pagrindinėse srityse.
Pirmiausia, Amerikos SGD. Dabar tikriausiai matome minimalų SGD eksporto iš Jungtinių Amerikos Valstijų kiekį, palyginti su kovo mėnesiu, nepaisant to, kad nuo tada suskystinimo pajėgumas išaugo dėl naujų telkinių užbaigimo ir paleidimo. JAV SGD pajėgumas jau yra šiek tiek daugiau nei 100 milijardų kubinių metrų per metus, kalbant apie dujų kurą. Tai yra dideli kiekiai.
Visa pasaulinė SGD rinka 2019 metais sudarė 480 milijardų kubinių metrų SGD. Tačiau gamyklų pajėgumų JAV dabar išnaudojama geriausiu atveju 40 procentų, o gal ir mažiau. Viena vertus, tai akivaizdi Amerikos dujų eksporto modelio krizė. Tačiau tai taip pat reiškia, kad 60 milijardų kubinių metrų pajėgumai laukia geriausių kainų.
Ir nepaisant to, kad bendra Amerikos SGD kaina yra 200 dolerių už tūkstantį kubinių metrų lygyje, sprendimas atnaujinti eksportą bus priimtas, jei pajamos padengs tik gamybines išlaidas. Tai reiškia, kad reikia nedidelio kainų padidėjimo — nuo dabartinio 70 USD iki bent 30–40 USD, kad Amerikos SGD eksportas atsigautų.
Ta pati logika gali būti taikoma "Gazprom" ir kai kuriems kitiems dujų į Europą eksportuotojams. Tarp "kainų karo" ir per didelio tiekimo apribojimo bendrovė pasirinko tarpinę strategiją: eksportas vis dar yra apribotas, bet vidutiniškai.
"Gazprom" tikisi, kad šiais metais į užsienio šalis bus eksportuojama 166–169 mlrd., ir tai yra optimistinė prognozė. Tai taip pat reiškia, kad bendrovė pristatys geriausiu atveju 30–40 milijardų kubinių metrų mažiau nei jos santykinė norma — 200 milijardų kubinių metrų nustatyti pastaraisiais metais. Ir pirmai progai pasitaikius padidins apimtį, nes tiek gavybos, tiek vamzdynų pajėgumų pakanka.
Be to, kai kurie SGD gamintojai pasaulyje (tame tarpe ir Jamal SGD), nepaisant mažų kainų, dirba pilnu pajėgumu. Tai palengvina ir išgaunamas kondensatas, dėl kurio transportavimo išlaidų beveik nebelieka.
Esant tokioms sąlygoms, akivaizdu, kad kainų atsigavimas iki $200 už tūkstantį kubinių metrų, kuris yra būtinas, kad dauguma SGD gamintojų padengtų visas išlaidas, nebus greitas. Beje, tai buvo "Gazprom" eksporto kaina praėjusiais metais.
Tačiau apskritai visiems rūpi ilgalaikės dujų rinkos perspektyvos. Dvi naujausios istorijos gana gerai pabrėžia šį aspektą.
Pirma, neseniai aktyviai aptartas sėkmingas finansavimo pritraukimas naujam SGD projektui "Mozambique LNG" (operatorius ir pagrindinis akcininkas — "Total"), paskolų apimtis 15–16 milijardų dolerių, visos projekto išlaidos viršija 20 mlrd. Žinoma, į tokias pagrindines istorijas visada sutelktas dėmesys, tačiau dabar padidėjęs susidomėjimas yra suprantamas: dujų rinkos krizės sąlygomis tampa sunkiau surasti finansavimą, todėl čia sėkmę galima interpretuoti taip, kad kreditoriai mato dujų rinkos atsigavimo perspektyvas.
Antroji istorija yra Warren'o Buffett'o neseniai priimtas sprendimas pirkti Amerikos dujų bendrovę "Dominion Energy". Investicijas į šį sektorių taip pat aiškino stebėtojai, kuriuos akcijų rinkos "guru" tiki atsigavimu. Verta paminėti, į ką Buffett'as investuos. Bendrovė faktiškai negamina dujų, jai daugiausia priklauso dujotiekiai Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat nedidelė SGD gamykla. Tai yra, bendrovė turės naudos iš dujų siurbimo apimties augimo.
Tačiau JAV, net skalūnų gamybos mažėjimo ir dabartinio kainų kritimo atveju, dujos kainuos mažiau nei importuojančiose šalyse, tai gali būti stabili skalūnų gamyba už šimtą ir šiek tiek daugiau dolerių už tūkstantį kubinių metrų kaina. Dujų importuotojams (Azijai, Europai) tokia kaina ilgai negali laikytis, ji niekada nepadengs visų gamintojų išlaidų.
Bet kuriuo atveju, dauguma ilgalaikių prognozių rodo, kad padidėjo pasaulinė dujų paklausa, importas ir tarptautinė prekyba. Problema — vėl kaina: dėl šio augimo dujos turėtų būti ganėtinai pigios, tačiau žemos kainos sukelia sunkumų gamyboje.
Ir, žinoma, "juodų ir baltų gulbių" veiksnys: anglis, Kinija, klimatas, bei visų šių veiksnių mišinys. Ir tų pačių aspektų interpretacijos gali būti visiškai priešingos.
Pavyzdžiui. Jau aktyviai diskutuojama apie visiško priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo Europoje kursą iki 2050 metų. Akivaizdu, kad jis bus brangus. Tačiau daug svarbiau, kaip elgsis Azija. Tokių radikalių planų nėra, tačiau suvartojama daug anglies. Žinoma, kad siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, anglį galima pakeisti dujomis. Bet nevalia skubėti ir, pavyzdžiui, pamažu pakeisti anglį atsinaujinančiais energijos šaltiniais be "tarpinių" produktų dujų pavidalu. Priklausomai nuo scenarijaus, kurį šios šalys pasirinks, raida ir dujų paklausa gali skirtis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.