VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Užsienio reikalų ir energetikos ministrai Linas Linkevičius ir Žygimantas Vaičiūnas bendru laišku kreipėsi į Baltarusijos užsienio reikalų, energetikos ir nepaprastųjų situacijų ministrus Vladimirą Makėjų, Viktorą Karankevičių bei Vladimirą Vaščenką, ragindami nepradėti atominės elektrinės Baltarusijoje eksploatacijos, nepašalinus šio objekto trūkumų.
Apie tai praneša URM spaudos tarnyba.
"Jokios atominės elektrinės veiklos pradžia neturėtų būti skubinama saugos užtikrinimo sąskaita ir sąmoningai derinama prie rinkimų kalendoriaus. Tenka apgailestauti, bet Baltarusijos AE atveju galima matyti tokias tendencijas, nors išlieka visa eilė neišspręstų saugos problemų", — konstatavo Linkevičius.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad Lietuvos pozicija yra nuosekli ir aiški tiek dėl branduolinės saugos, tiek dėl rezervų.
"Pirma, branduoliniame objekte dar iki paleidimo privalo būti įgyvendinti tarptautiniai saugos standartai. Antra, atominė elektrinė negali būti paleidžiama be būtinųjų rezervų. Šį klausimą mes esame iškėlę Tarptautinei atominės energijos agentūrai, tai aiškiai sakome ir Baltarusijai, kuri Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės negalės naudoti Baltarusijos AE poreikiams", — teigė Vaičiūnas.
Ministrų laiške pabrėžiama Baltarusijos bendradarbiavimo su Europos Komisija ir Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe dėl Europos Sąjungos streso testų rekomendacijų įgyvendinimo svarba.
Ministrai atkreipė dėmesį, kad licencijos išdavimas AE veiklai ir branduolinio kuro pakrovimas į AE, neišsprendus šio objekto saugos klausimų, "yra tiesioginė Baltarusijos nacionalinio branduolinės saugos reguliuotojo atsakomybė, galinti sukelti atitinkamas pasekmes".
Laiške taip pat keliamas klausimas dėl tinkamų rezervinių pajėgumų Baltarusijos AE veiklai užsitikrinimo ir pakartojama Lietuvos įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos energetinės sistemos pajėgumai negalės būti naudojami Baltarusijos AE naudai.
Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Vadovų Tarybos vadovą Šarlį Mišelį įsitraukti sprendžiant problemas, susijusias su planuojamu Astravo AE paleidimu. Šalies vadovas jam išsiuntė laišką, kuriame dar kartą išdėstė Vilniaus poziciją.
Nausėda pareiškė, kad Baltarusija ir Rusija "nepaiso Europos Komisijos, ES valstybių narių ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) ekspertų reiškiamo susirūpinimo dėl Astravo AE projekto skaidrumo stokos ir daugelio branduolinės saugos standartų pažeidimų".
Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE
Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.
Baltarusijos AE baigiami eksploatavimo darbai, būtini pirmojo stoties energetinio bloko fiziniam paleidimui pradėti; planuojama jį visiškai pradėti eksploatuoti 2021 metų pirmąjį ketvirtį.
Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.
Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.
Anksčiau tapo žinoma, kad šalies valdžia planuoja surengti eilines pratybas, skirtas reagavimui į galimas "avarijas" branduoliniame objekte po to, kai epidemiologinė padėtis normalizuosis.
Ekspertai ne kartą pažymėjo, kad aštrų Vilniaus pasipriešinimą BelAE klausimui lemia ne techninė ar aplinkosaugos problema ar saugumas, o "pasipiktinimas" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimė prarasti savo ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.
