VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Vadovų Tarybos vadovą Šarlį Mišelį (Charles Michel) įsitraukti sprendžiant problemas, susijusias su planuojamu Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) paleidimu, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Lietuvos vadovas jam išsiuntė laišką, kuriame dar kartą išdėstė Vilniaus poziciją.
Šalies vadovas pareiškė, kad Baltarusija ir Rusija "nepaiso Europos Komisijos, ES valstybių narių ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) ekspertų reiškiamo susirūpinimo dėl Astravo AE projekto skaidrumo stokos ir daugelio branduolinės saugos standartų pažeidimų".
Pasak Nausėdos, Lietuva yra dėkinga Europos Komisijai už pastangas užtikrinti Astravo AE aplinkosauginę ir branduolinę saugą.
"Tačiau ES įsitraukimo techniniu lygmeniu jokiu būdu nepakanka, siekiant sumažinti šio Rusijos vadovaujamo projekto galimas grėsmes. Nesaugi AE prie ES sienų taip pat yra ES geopolitinė problema, kuriai spręsti reikia adekvačių politinių priemonių", — pasakė jis.
Prezidentas mano, kad Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai būtina "pasiųsti aiškų politinį signalą" apie tai, kad šis objektas neturėtų pradėti veikti tol, kol "nėra išspręsti branduolinės saugos klausimai ir neįgyvendintos ES streso testų (testavimo nepalankiausiomis sąlygomis) rekomendacijos". Jis taip pat pareiškė, kad reikia užtikrinti kasdienę situacijos su BelAE sauga stebėseną.
Be to, kreipdamasis į Mišelį, Lietuvos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad ES šalys neturėtų įsileisti į savo rinkas elektros energijos, gaminamos "nesaugiose" branduolinėse jėgainėse trečiosiose šalyse, įskaitant BelAE.
"Prašau Jus asmeniškai įsitraukti aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų apsaugotas ES piliečių saugumas ir gerovė", — parašė Nausėda.
Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE
Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. Fizinis startas planuojamas rugpjūčio mėnesį.
Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.
Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.
Anksčiau tapo žinoma, kad šalies valdžia planuoja surengti eilines pratybas, skirtas reagavimui į galimas "avarijas" branduoliniame objekte po to, kai epidemiologinė padėtis normalizuosis.
Daugelio ekspertų vertinimu, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.
Be to, ekspertai ne kartą pažymėjo, kad aštrų Vilniaus pasipriešinimą BelAE klausimui lemia ne techninė ar aplinkosaugos problema ar saugumas, o "pasipiktinimas" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimė prarasti savo ir be to silpnas pozicijas energetikos rinkoje.
