VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Lietuva suprato, kad uždariusi savo atominę elektrinę suklydo, todėl nusprendė niekam neleisti turėti savo atominės elektrinės, interviu Sputnik Lietuva pasakė portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius, politologas Semionas Uralovas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Vadovų Tarybos vadovą Šarlį Mišelį (Charles Michel) įsitraukti sprendžiant problemas, susijusias su planuojamu Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) paleidimu.
Šalies vadovas pareiškė, kad Baltarusija ir Rusija "nepaiso Europos Komisijos, ES valstybių narių ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) ekspertų reiškiamo susirūpinimo dėl Astravo AE projekto skaidrumo stokos ir daugelio branduolinės saugos standartų pažeidimų".
Politologas Semionas Uralovas pažymėjo, kad prezidento pareiškimai, susiję su BelAE, yra politiškai motyvuoti, nes Vilnius nori uždaryti objektą, ir visi argumentai yra šio plano ribose. Anot jo, tokiu būdu Lietuva "parduoda" savo poziciją ES viduje kaip "pagrindinė kovotoja su Rusijos projektais".
"Mes suprantame, kad į BelAE jie pirmiausiai žiūri kaip į Rusijos ir Baltarusijos integracijos projektą. O antrasis aspektas — tai banalus Baltijos šalių pavydas, nes lietuviai suprato, kad uždarę savo atominę elektrinę jie suklydo, kad niekas iš europiečių nestatys jiems savo atskiros, bet suvokimas atėjo per vėlai, todėl dabar jie vadovaujasi principu — tegul niekas neturės atominės elektrinės. Valdininkai yra skirtingi, skirtingos korporacijos, kurios taip pat susidomėjusios, o Lietuvos elitas šiuo atveju yra šio projekto žlugimo iniciatorius", — pasakė jis.
Ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE
Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui. Fizinis startas planuojamas rugpjūčio mėnesį.
Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.
Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.
Anksčiau tapo žinoma, kad šalies valdžia planuoja surengti eilines pratybas, skirtas reagavimui į galimas "avarijas" branduoliniame objekte po to, kai epidemiologinė padėtis normalizuosis.
Daugelio ekspertų vertinimu, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.
Be to, ekspertai ne kartą pažymėjo, kad aštrų Vilniaus pasipriešinimą BelAE klausimui lemia ne techninė ar aplinkosaugos problema ar saugumas, o "pasipiktinimas" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimė prarasti savo ir be to silpnas pozicijas energetikos rinkoje.
