Tai buvo priešpaskutinė olimpinės programos varžybų diena. Dieną anksčiau, liepos 31 dieną, Remigijus Valiulis, būdamas keturių sovietinės komandos bėgikų dalimi, sėkmingai įveikė savo 4x400 metrų estafetės etapą, o TSRS rinktinė užtikrintai pasiekė finalą geriausiu laiku (3.01,8). Neatvykus sportininkams iš JAV, Kanados ir Vokietijos Federacinės Respublikos, sovietų bėgikams šioje disciplinoje teko bijoti tik rytų vokiečių. Su jais ir prasidėjo pagrindinė kova lemiamose varžybose. TSRS rinktinėje estafetėje pirmas bėgo Nikolajus Černeckis, perduodamas estafetę Michailui Lingei. Priešakyje buvo Trinidado ir Tobago bei Didžiosios Britanijos komandos. Lingė atliko puikų darbą ir beveik tapo pirmuoju, tačiau paskutinę akimirką vokietis Andreasas Knebelis pasirodė dar geriau.
Trečiajame etape TSRS komandoje bėgo Remigijus Valiulis, už VDR komandą — Frankas Schafferis, kuris Maskvoje jau spėjo iškovoti bronzą 400 metrų distancijoje. Jie vienu metu baigė savo ruožą, o tada prasidėjo kova tarp naujos sovietinės komandos žvaigždės Viktoro Markino ir Volkerio Beko. Abu sugebėjo tapti olimpiniais čempionais, tik sovietinis bėgikas — ant lygaus apskritimo, o vokietis — 400 metrų su kliūtimis distancijoje. Kad ir kaip Bekas bandė aplenkti Markiną, Viktoras pasipriešino ir atnešė TSRS rinktinei pergalę, o sau — antrą auksą! VDR komanda prarado 18 šimtųjų.
Verta paminėti, kad rezultatas, su kuriuo sovietų sportininkai laimėjo estafetę (3.01.08), tuo metu buvo žymiai prastesnis nei amerikiečių pasaulio rekordas (2.56.10). Laimėjimo laikas buvo lėčiausias nuo žaidynių-60. Vis dėlto, per pirmąją Pasaulio taurę istorijoje 1983 metais, sovietų komanda vis tiek iškovojo auksą šioje disciplinoje, tačiau amerikiečiai buvo diskvalifikuoti už netinkamą estafetės perdavimą. Tuo metu Valiulis jau nebebuvo nacionalinėje komandoje ir baigė karjerą, tačiau jam vis dar priklauso Lietuvos 400 metrų rekordas (45,73), nustatytas 1979 metais!
Tais pačiais 1983 metais Remigijus baigė Vilniaus pedagoginį institutą ir pradėjo dirbti mokytoju sporto mokykloje. Tuomet jis užsiėmė automobilių verslu, tačiau dabar grįžo prie trenerio amato. Labiausiai stebina tai, kad tai visai ne atletika, o Vilniaus krepšinio mokykla, kurioje jis užsiima bendru vaikų fiziniu parengimu.
Jo sūnus Vytautas Valiulis, beje, taip pat sportininkas, atsidavęs krepšiniui ir jau daugelį metų yra labai paklausus individualios parengties treneris Rusijos klubuose (dabar jis dirba Sankt Peterburgo "Zenit"). Dukra Rūta neatsiliko nuo antrosios lietuvių religijos — ji žaidžia mėgėjų lygoje Australijoje, kur dabar gyvena, ten ji ištekėjo. Prieš kurį laiką YouTube ji rado auksinį Maskvos olimpinių žaidynių finalą, kuriame dalyvavo jos tėvas, ir nusiuntė įrašą jam. Pasižiūrėkime ir mes.
