Naujas Prancūzijos kariuomenės NATO tarptautinio bataliono papildymas Lietuvoje labiau primena ne epą "300 spartiečių Suvalkų koridoriuje", o kilnojamąjį cirką, kurio turas po Baltijos šalis truks iki metų pabaigos.
Prancūzų kuopos komplektacija NATO batalione buvo baigta liepos 30 dieną. Prancūzijos armija personalą ir karinę techniką į Lietuvą pristatė lėktuvu ir traukiniu. Rukloje dislokuota apie trys šimtai Penktosios Respublikos karių (fr. Cinquième République), penki "Leclerc" tankai ir 14 pėstininkų kovos mašinų.
NATO batalione Lietuvos žemėje taip pat yra būriai iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Čekijos, Belgijos, Islandijos ir Liuksemburgo, iš viso — apie 1 150 karių. Tarptautinę "paramos grupę" sudaro trys kovos padaliniai, tiekimo ir logistikos padaliniai, karo policija ir medicinos personalas. Ji turi 700 karinės technikos vienetų ir yra laikoma Geležinio Vilko mechanizuotosios pėstininkų brigados (Geležinis Vilkas) dalimi.
Nuolatinis ir iš esmės neribotas užsienio kariuomenės buvimas Lietuvos teritorijoje vyksta nuo 2017 metų. Nė viena iš kaimynių negrasino Baltijos šalims nei prieš pasirodant tarptautiniams NATO batalionams, nei jiems pasirodžius, vis dėlto pagrindinė užsienio kariuomenės užduotis Lietuvoje yra išlaikyti neegzistuojantį Suvalkų koridorių, kol hipotetinio ginkluoto konflikto metu priartės pagrindinės sąjungininkų pajėgos. Karo iki šiol nėra, o vyresniųjų partnerių ekskursijų būriai vegetuoja mokymo aikštelėse ir Lietuvos Respublikos miestuose.
Suvalkai yra hipotetinis maždaug 100 kilometrų ilgio sausumos koridorius, nupieštas NATO žemėlapiuose Lietuvos ir Lenkijos sienos srityje. Briuselyje ir Vašingtone yra visuotinai patvirtinta, kad Maskva ir Minskas jau seniai planuoja jį "prakirsti" ir sujungti Baltarusijos Respublikos teritoriją su Rusijos Kaliningrado sritimi. Savaime suprantama tam, kad "okupuotų ir pavergtų" Baltijos šalis. Ir 1150 kilnaus daugianacionalinio NATO bataliono karių trukdo įgyvendinti klastingos milijoninės Rusijos armijos planus.
Šokis su kardais
Tai ne pirmas kartas, kai Prancūzija atsiuntė savo karinius vienetus į Lietuvą. Anksčiau Prancūzijos kontingentas, keturi tankai "Leclerc" ir devynios pėstininkų kovos mašinos VBCI čia budėjo 2018 metais ir dalyvavo pratybose "Saber Strike 2016". Tokių atrakcijų tikslas visada yra "efektyviai reaguoti į visas grėsmes regioniniam saugumui" ir "pagerinti bendradarbiavimą kariuomenėje per plataus spektro operacijos". Miglotos formuluotės reiškia, kad Prancūzijos armija ir visas Šiaurės Atlanto aljansas jau seniai ruošiasi ginkluotam konfliktui su Rusija.
Kovojantys robotai žygiuoja per planetą, o NATO ir toliau ruošiasi praeities karams. Pavyzdžiui, penkis brangius prancūziškus "Leclerc" gali be vargo sunaikinti penkios "išmaniosios" rusiškos minos, kurios yra lengvai montuojamos ir gali ilgai laukti "savo valandos". Jos aptinka priešo šarvuočius iki 250 metrų atstumu, įsijungia po signalo iš seisminio jutiklio, nukreipia į šiluminį vaizdą ir smogia iš viršaus — palyginti nebrangiai ir aršiai.
Provokacinis Rusijos Federacijos "sulaikymas" yra pavojingas pirmiausia patiems "sulaikytojams". Didelio masto karinio konflikto atveju įprastų "šokių su kardais" nebus. Pavyzdžiui, Rusija sugeba greitai ir efektyviai nustatyti neskraidymo zoną virš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių (priešlėktuvinių raketų sistemos S-400 ir S-350 dislokuotos Leningrado ir Kaliningrado srityse bei kituose Rusijos Federacijos punktuose). Jūroje — raketų sistemų ir Rusijos Baltijos laivyno aviacijos ginklų vietoje — nė vienas aljanso laivas nepriartės prie kovos zonos, kol nebus pasiekta ilgalaikė taika. Žinoma, tai yra priverstinės priemonės.
Liepos mėnesį atliktas neplaninis Rusijos kariuomenės patikrinimas, kuriame dalyvavo apie 150 tūkstančių karių, 26 tūkstančiai ginklų ir įrangos, 400 orlaivių ir daugiau nei 100 laivų bei laivų įtikinamai parodė jėgos panaudojimo technologines galimybes apsaugoti Rusijos Federacijos interesus Vakarų strategine kryptimi. Tuo tarpu Rusijos Federacijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Grushko teigė, kad Rusija yra pasirengusi vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketų dislokavimui prie ES sienų, jei Jungtinės Valstijos diegia panašias raketas Europoje. Ir šis perspėjimas pirmiausia buvo skirtas "fronto linijai" — Baltijos šalims ir Lenkijai.
Leiskite jums priminti, kad ypač militarizuota Lietuvos teritorija driekiasi 350 kilometrų iš vakarų į rytus, 260 kilometrų iš šiaurės į pietus, o "Iskander" aukšto tikslumo raketos taikliai smogia į taikinius iki 500 kilometrų atstumu.
Mitai ir legendos
Lietuva įstojo į Šiaurės Atlanto aljansą 2004 metais, ilgai prieš Krymo sugrįžimą į Rusiją (pretekstas toliau plėsti NATO karinę struktūrą į rytus), kuri niekada neturėjo teritorinių pretenzijų Baltijos šalims (nors praeityje ir padovanojo Vilniaus miestą). Iškart po to prasidėjo respublikos militarizavimas ir vos alsuojančio suvereniteto ardymas. 2006 metais buvo sudaryta sutartis su Danija, pagal kurią vienintelė lietuvių brigada "Geležinis Vilkas" tapo Danijos divizijos dalimi. Po dvejų metų "vilkų brigada" buvo perduota vokiečių divizijai, o jos vietoje Danijos armijoje buvo išsiųsta naujai suformuota "Žemaitijos" brigada. Kadangi nacionalinė armija yra pavaldi užsienio vadovybei, šalis neteko nepriklausomybės karo ir taikos klausimais, Lietuvos kariškiai gina užsienio valstybių interesus Afganistane, Irake ir kituose karštuose planetos taškuose. Ar to siekė Lietuvos žmonės?
2019 metais Lietuvos krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad per penkerius metus reikia padidinti armiją 25 proc. — iki 2024 metų 26 tūkst. karių. Tačiau dauguma karinio amžiaus jaunuolių nenori tarnauti, o mieliau renkasi darbą į Vakarų Europoje. Šioje situacijoje juos sunku apkaltinti nepatriotiškumu.
Lietuvos gynybos biudžetas 2018 metais viršijo du procentus BVP, arba 873 milijonus eurų. Tuo tarpu oro pajėgos ir karinis jūrų laivynas yra dar "kūdikystėje". Lietuva jūroje turi tik mažus patrulinius laivus be raketų ginklų (naudojamų sienos apsaugai). JAV valstybės departamentas patvirtino šešių "Black Hawk" sraigtasparnių pardavimą Lietuvai, o tai mokesčių mokėtojams kainuos 380 milijonų dolerių. Bet tai neduos naudos regionui.
Anksčiau JAV bandė parduoti 500 JLTV ("Joint Light Tactical Vehicle") šarvuotų visureigių Lietuvai. Šis skaičius yra akivaizdžiai per didelis kompaktiškajai Lietuvos kariuomenei, o vyresnieji partneriai sugebėjo "parduoti" tik 200 transporto priemonių — už 145 milijonus eurų, pristatydami jas 2021 - 2024 metais.
Jei mitai ir legendos apie "Rusijos grėsmę" bus pašalinti iš visuomenės sąmonės, didžiulės karinės Lietuvos biudžeto išlaidos nebetenka prasmės. Šimtai milijonų dolerių ir eurų galėtų prisidėti prie nacionalinės ekonomikos ir socialinės sferos plėtros. Šiandien Lietuvos investicijų "esmė" yra tik blogėjantys politiniai ir ekonominiai santykiai su Rusija, abipusis kariuomenės ir ginklų kaupimas šalia Rusijos sienų Kaliningrado srityje. Laimi tik JAV, kurios, pasinaudodamos "antirusiška isterija, sėkmingai parduoda ginklus Baltijos šalims.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
