VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, kaip veikia serologiniai testai.
Kaip rašo Čaplinskas savo paskyroje Facebook, greitųjų testų esmė – tai kokybinis tyrimas, kuris greitai atsako į klausimą, ar žmogus turėjo kontaktą su COVID-19 ligos sukėlėju ir ar jam susiformavo imunitetas. Tuo tarpu greitieji testai neatsako į klausimą ar tyrimo metu žmogus yra užkrečiamas.
Jis pažymi, kad kaip ir kitų diagnostinių testų atveju, galimas tiek klaidingai teigiamas, tiek klaidingai neigiamas rezultatas, todėl labai svarbu tinkamai interpretuoti tyrimo rezultatą, kaip ir priimti sprendimą dėl kitų ligos diagnozę patvirtinančius tyrimų.
"Keista, kad sprendimų priėmėjams Lietuvoje patariantys iki šiol nežino, kad serologiniai tyrimo metodai jau plačiai naudojami epidemiologiniams tyrimamas, taip pat jie leidžia diagnozuoti buvusią infekciją, o, derinami su PGR metodu, leidžia pagerinti ankstyvos infekcijos diagnostiką", – rašo Čaplinskas.
Pasak profesorius, serologinius tyrimus galima naudoti mažiausiai penkiais atvejais. Pirma, norint įvertinti epidemiologinius kintamuosius, tokius kaip užsikrėtimo dažnis ar mirštamumo procentas, kurie yra būtini norint įvertinti, kiek žmonių užsikrečia ir kokia ligos eiga. Antra, strategiškai dislokuoti imunitetą virusui jau turinčius medikus, siekiant sumažinti viruso poveikį jautriems asmenims.
Trečia, siekiant įvertinti nemedicininių intervencijų poveikį populiacijos lygmeniu ir informuoti apie reikalingus, pvz., karantino švelninimo, pokyčius. Ketvirta, siekiant nustatyti asmenis, kuriems pasireiškė stiprus imunologinis atsakas į virusą ir kurių plazma galėtų būti naudojama COVID-19 užsikrėtusių pacientų gydymui. Penkta, derinami su PGR metodu, leidžia pagerinti ankstyvos infekcijos diagnostiką.
Pasak Čaplinsko, COVID-19 ligos diagnostika daugiausia remiasi PGR metodu, tiriant simptominių ir besimptominių pacientų nosiaryklės mėginius, ir gali duoti 30 – 40 proc. klaidingai neigiamų rezultatų.
Jis pažymi, kad 1-7 dieną po infekcijos PGR metodo jautrumas yra 67 proc. Po 8 dienų mažėja iki ~54 proc., o dar vėliau krenta iki 45 proc.
Jei serologinis testas atliekamas iki 8 dienos, jo jautrumas gali siekti tik 29 proc., tačiau, kaip rašo ULAC vadovas, po 15 dienų testo jautrumas išauga iki 100 proc.
"Iš pasisakymų žiniasklaidoje tampa aišku, kad kai kurie kolegos nesupranta arba sąmoningai klaidina visuomenę sakydami, kad įsigytų testų galiojimo laikas ilgas ir juos dar bus galima panaudoti. Na ir kas, kad nupirktų testų galiojimo laikas ilgas? Juk IgM klasės antikūnai aptinkami organizme tik ūmios infekcijos metu, o IgG antikūnai praėjus tam tikram laikui nuo užsikrėtimo (gal būt tik keliems mėnesiams) pradeda mažėti ir jų jau galime neaptikti. Todėl iki šiol nežinome ir ateityje negalėsime nustatyti kur cirkuliuoja pavojingi koronavirusai", – apibendrino Čaplinskas.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinti 2137 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 397 asmenų, 1647 — pasveiko, 437 žmonės yra izoliacijoje.
