VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Amerikos Salko biologinių tyrimų instituto tyrėjai pranešė, kad sugebėjo sukurti žmogaus ląsteles, kurios gamina insuliną ir nesukelia imuninio atmetimo transplantacijos metu, sergantiems cukriniu diabetu. Tyrimų rezultatai skelbiami žurnale "Nature".
Pirmojo tipo diabetas yra visą gyvenimą trunkanti liga, kurią sunku suvaldyti net ir naudojant automatinius prietaisus, tiekiančius insuliną, kad būtų galima reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Dešimtmečius tyrėjai ieškojo būdo, kaip papildyti kasoje neveikiančias ląsteles.
Sprendimas būtų persodinti kasos beta saleles — ląstelių grupes, gaminančias insuliną ir kitus hormonus. Tačiau donoro ląstelės sukelia atmetimo reakciją ir reikalauja, kad pacientai visą gyvenimą vartotų imunosupresantus, kurie kelia rimtą infekcijų riziką.
Naudodami kamieninių ląstelių technologiją, Salko instituto mokslininkai sukūrė pirmąsias insuliną gaminančių kasos ląstelių grupes, galinčias atkurti gliukozės homeostazę be imuninio atmetimo po transplantacijos. Jų poveikis sėkmingai išbandytas pelėms, sergančioms diabetu.
"Dauguma 1 tipo diabetu sergančių žmonių yra vaikai ir paaugliai. Tai liga, kurią istoriškai buvo sunku išgydyti su vaistais, — pranešime spaudai teigė tyrimo vadovas Ronaldas Evansas (Ronald Evans), Molekulinės ir raidos biologijos skyriaus vadovas. — Vaistas kartu su imunine gynyba galėtų padaryti realų skirtumą šioje srityje, pakeisdamas pažeistas ląsteles laboratorijose sukurtomis žmonių salelių sankaupomis, kurios gamina normalų kiekį insulino".
Ankstesniame tyrime autoriai jau sugebėjo iš kamieninių ląstelių sukurti beta tipo ląsteles. Šios ląstelės turėjo galimybę gaminti insuliną, tačiau joms trūko energijos tai padaryti. Vėliau mokslininkai atrado genetinį jungiklį, vadinamą ERR-gama, kuris aktyvuotas "įkrauna" ląsteles.
"Kai pridedame ERR-gama, ląstelės gauna energijos, reikalingos darbui atlikti, — sakė tyrimo autorius Maiklas Daunsas (Michael Downes), vyresnysis Salko instituto bendradarbis. — Šios ląstelės yra sveikos ir stiprios bei gali tiekti insuliną, kai padidėja gliukozės kiekis".
Svarbiausia naujojo tyrimo dalis buvo trimačių beta-tipo ląstelių, panašių į žmogaus kasą, salelių auginimo metodo sukūrimas. Dėl to mokslininkai gavo vadinamuosius į žmogaus saleles panašius organoidus (HILO), paruoštus transplantacijai.
Norėdami išvengti imuninio atmetimo, tyrėjai naudojo baltymą PD-L1, kuris naudojamas daugelyje vaistų nuo vėžio imunoterapijoje.
"Su PD-L1, kuris veikia kaip imuninės sistemos blokatorius, persodintos organelės gali pasislėpti nuo imuninės sistemos", — aiškina pirmasis autorius Eidžis Jošihara (Eiji Yoshihara), buvęs Salko instituto "Gene Expression Lab" tyrėjas.
Jis sukūrė metodą, skirtą indukuoti PD-L1 HILO su trumpais gama interferono baltymo impulsais.
"Tai yra pirmasis tyrimas, parodantis, kad HILO galima apsaugoti nuo imuninės sistemos be genetinių manipuliacijų", — pabrėžia Daunsas.
Autoriai pažymi, kad norint pradėti taikyti klinikinius tyrimus, reikia atlikti daugiau tyrimų. Visų pirma, persodinti organoidai turi būti tiriami su pelėmis ilgesnį laiką, siekiant patvirtinti jų ilgalaikį poveikį ir užtikrinti saugą žmonėms.
