Susižavėjimą sukelia tai, kad Baidenas ketina, jei epidemija tęsis, dar kartą įvesti griežtą visos šalies karantiną su totaliniais ekonominės veiklos apribojimais ir taip parodyti požiūrį, visiškai priešingą prezidento Trampo pozicijai. Norint suprasti šios pozicijos pasekmes, reikia turėti omenyje, kad koronavirusas Europos Sąjungoje, Rusijoje, Bangladeše ar Kinijoje — tai pirmiausia yra epidemiologinis klausimas, ir tik JAV koronavirusas — grynai politinio pobūdžio klausimas.
"Politico" praneša:
"Demokratų kandidatas į prezidentus Džo Baidenas pareiškė, kad padarys "bet ką" kovai su koronaviruso plitimu šalies viduje, įskaitant JAV (ekonomikos) blokavimą, jei tai bus reikalinga. "Aš ją [ekonomiką — Sputnik] išjungčiau. Aš klausyčiau mokslininkų, — sakė Baidenas "ABC" korespondentui Deividui Mjuirui (David Muir) bendrame interviu su savo bendražyge (kandidate į viceprezidentus), senatore Kamala Harris. — Mes padarysime viską, ką galėsime, kad išgelbėtume gyvybes". Baideno komentarai nurodo į pačias griežčiausias galimas priemones, kuriomis demokratų kandidatas į prezidentus pasiūlė sustabdyti viruso plitimą, kuris jau nusinešė daugiau nei 175 tūkstančių žmonių gyvybes JAV".
Demokratų partija apskritai ir pats Baidenas bando "parduoti" save rinkėjams kaip bekompromisius kovotojus su koronavirusu, pasirengusius imtis drastiškiausių priemonių, kad sustabdytų epidemiją JAV. Užduotis yra ta, kad jų fone prezidentas Trampas atrodytų kaip ciniškas verslininkas ir "senelių žudikas", kurio visos rankos suteptos žuvusiųjų dėl dabartinės administracijos nenoro pratęsti ekonominius apribojimus, uždrausti amerikiečiams palikti savo namus ir priversti juos dėvėti kaukes įbauginant areštu, krauju.
JAV regionuose, kuriuos kontroliuoja Demokratų partija, valdžios institucijų paranoja kartais įgauna groteskišką pobūdį. Pavyzdžiui, Los Andžele vietos savivaldybė ne tik uždraudė namų vakarėlius (tai yra, realiai apribojo piliečių konstitucines teises į susirinkimus ir laisvą judėjimą), bet ir atjungia tokių apribojimų pažeidėjus nuo elektros, vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemų.
Tokį psichozės lygį sunku suprasti tiems planetos gyventojams, kurie yra už Amerikos informacinio lauko ribų, tačiau Amerikos žiniasklaida (dirbanti prieš Trampą ir įvaranti siaubą į paprastų žmonių protus naudodama pramoninio masto "informacinius nešmenis") pasiekė nuostabių rezultatų. Pavyzdžiui, finansų įmonė "Franklin Templeton" užsakė specialią visuomenės nuomonės apie epidemiją apklausą ir priėjo prie šių išvadų: "Mes nustatėme, kad žmonių, kurie labai nerimauja ar greičiau nerimauja dėl rimtų padarinių sveikatai, jei užsikrės COVID-19, dalis yra beveik vienoda visoms amžiaus kategorijoms nuo 25 iki 64 metų, ir ji nedaug mažesnė nei vyresnių nei 65 metų respondentų dalis. Nesutapimas su faktiniais mirštamumo duomenimis stulbina: tarp 18–24 metų amžiaus žmonių dalis, susirūpinusi dėl rimtų padarinių sveikatai, yra 400 kartų didesnė už bendrą procentą mirčių nuo COVID; 25–34 metų — 90 kartų didesnė".
Tai būtų galima laikyti tik įprastu atsargumu, tačiau yra niuansas: tie patys susirūpinę piliečiai yra ne higienos ir kaukių nešiojimo, o mokyklų, verslo, valstybinių įstaigų uždarymo ir paprastai neriboto viso įprasto gyvenimo apribojimo šalininkai, kol bus pasiekta visiška sauga.
Būtent apeliuodamas į šią psichozę, kuri, kaip išsiaiškino "Franklin Templeton" apklausos užsakovai, dažniausiai plinta tarp aktyvių socialinių tinklų ir antitrampinės žiniasklaidos vartotojų, Baidenas pareiškė apie pasirengimą išjungti ekonomiką po pergalės rinkimuose.
Problema ta, kad ekonomikos išjungimas, apie kurį kalba Baidenas, taps iš esmės jos nužudymu.
"Visos šalies blokavimas <...> jums kainuoja iki trijų procentų BVP per mėnesį, todėl net turtingiausios planetos šalys negali sau leisti dar dviejų ar trijų mėnesių visiško blokavimo", — JAV televizijos kanalui "CNBC" pareiškė Hartmutas Iselis (Hartmut Issel), Šveicarijos banko "UBS" Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono akcijų skyriaus vadovas.
Šalyse, kurios ne taip stipriai politizavo kovos su epidemija temą ir nepavertė jos rinkimų kampanijos klausimu, situacija suvokiama vienareikšmiškai: nebeįmanoma sau leisti visiškos ekonomikos įšaldymo. Apie tai sakė tokie skirtingi politikai ir verslo atstovai kaip buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair), bendrovės "Siemens" generalinis direktorius Džo Kezeris (Joe Kaeser) ir Prancūzijos ministras pirmininkas Žanas Kasteksas (Jean Castex).
Šia prasme JAV niekuo neišsiskiria ir yra net dar blogesnėje padėtyje, nes atsigauti po pirmojo ekonomikos įšaldymo joms nepavyko. "The New York Post" praneša, kad "alkani Niujorko gyventojai rikiuojasi į ketvirčio mylios eilę nemokamo maisto Kvinse".
Žymus ekonomistas ir pagrindinis draudimo milžino "Allianz" patarėjas ekonomikos klausimais Mohamedas El-Erianas mano, kad "smulkiojo verslo sugriovimas dėl koronaviruso kelia grėsmę kapitalizmui JAV".
Remiantis oficialiais valstybiniais vertinimais, kuriuos pateikia finansinis televizijos kanalas "CNBC", "beveik pusė (suaugusių) JAV gyventojų — be darbo".
Ir štai šiame fone Džo Baidenas — tiksliau, jo politiniai strategai — lažinasi dėl to, kad reikia labiau įbauginti rinkėjus koronavirusu ir pažadėti jiems dar griežtesnius ekonominius apribojimus (su galimu elektros energijos ir vandens tiekimo išjungimu pažeidėjams), kad pritrauktų juos į savo pusę. Kaip teisingai pažymėjo didžiausios tarptautinės politinių konsultacijų bendrovės "Eurasia Group" savininkas Ijanas Bremeris (Ian Bremer), vienintelis klausimas, kuriame rinkėjai labiau pasitiki Trampu nei Baidenu, — tai ekonomika, ir toks Baideno pareiškimas gali suteikti dabartinio prezidento kampanijai papildomų galimybių.
Net bus šiek tiek gaila, jei šios galimybės bus realizuotos. Būtų gana įdomu pamatyti, kaip Amerikos ekonomika išgyvena dar vieną (nesvarbu, kiek trumpą) totalinį karantiną.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
