VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. "Naujos eros pradžia", "šalis gaus energetinę nepriklausomybę", "istorinis momentas" — Turkijos valdžia paskelbė žinią apie Juodojoje jūroje rastą dujų telkinį. Iš tikrųjų šis kuras tarsi yra, bet tarsi jo nėra. Ir, matyt, bus negreitai, svarsto Sputnik radijo autorė Marija Merkulova.
320 milijardų kubinių metrų dujų, kurių vertė 80 milijardų dolerių — skamba solidžiai. Po neseniai Ankaroje paskelbto pranešimo apie dujų atsargų Juodojoje jūroje atradimą analitikai suskubo pateikti savo vertinimus ir rengti makroekonomines prognozes.
Diskutuota, ar Turkija patenkins savo poreikius, ar net sugebės tapti bent regioninės reikšmės eksportuotoja. Kažkas išreiškė susirūpinimą dėl "Turkish Stream", kiti įvertino gavybos sąnaudas.
Iš tikrųjų, viskas yra daug paprasčiau, o visi skaičiavimai turi būti atlikti atsižvelgiant į respublikos vidaus reikalus. Rahmi Turanas, vienas iš straipsnių turkiškajam "Sözcü" leidiniui, primena, kad šalis jau turi politinę tradiciją — pranešti grandiozines naujienas apie naftos ar dujų atradimą prieš rinkimus.
Artimiausi rinkimai planuojami 2023 metais, ir atrodytų, kad dar per anksti pradėti plataus masto viešųjų ryšių kampaniją. Tačiau būtent iki to laiko valdžia ketina pradėti gavybą, todėl antraštės per trejus metus gali tapti dar gražesnės, garsesnės ir reikšmingesnės.
Dabar Turkija beveik visiškai priklauso nuo "mėlynojo kuro" tiekimo iš užsienio, ir labai vertingas dalykas — duoti vilčių rinkėjams prieš balsavimą. Galų gale tai pateikiama kaip beveik visų šalies ekonominių problemų sprendimas.
"Sözcü" su tuo nesutinka: pirma, mažai tikėtina, kad vos per trejus metus respublika sugebės nustatyti visus gavybos ir perdirbimo procesus. Antra, per ateinančius septynerius metus gamybos riba yra 8–10 milijardų kubinių metrų per metus, ir tai yra tik penktadalis Turkijos poreikių. Jei ir įvyks visiška energetinė nepriklausomybė, tai dar negreitai, daro išvadą medžiagos autorius.
Jis sako, kad per pastaruosius 18 metų Teisingumo ir plėtros partijos vadovavimą turkai devynis kartus buvo sujaudinti žinios apie rastą naftą. Bet po eilinio balsavimo visa tai kažkaip užsimiršdavo. Angliavandenilių rinkimų tradicijos pradžia buvo nustatyta labai seniai, mažiausiai prieš 65 metus, kai Demokratų partijos lyderis Adnanas Menderesas ėjo ministro pirmininko pareigas.
Tuomet laikraščiuose pasirodė skambios antraštės: "Trakijoje rastas didelis naftos telkinys!" Vis dėlto ar tai tapo pagarsėjusia "naujos eros pradžia" ir respublikos energetinės nepriklausomybės garantija? Akivaizdu, kad ne.
