Neseniai Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos išsitraukė rinkimų numerius. Tai yra svarbus įvykis, kurio rezultatai daro įtaką rinkiminei kampanijai. Tačiau šiandien jis svarbus kaip niekada, bet tik todėl, kad artėjančių Seimo rinkimų kontekste daugiau nelabai yra apie ką kalbėti.
Reikšminga tema Lietuvos gyvenime išlieka kova su koronavirusu. Bet ja sunku politiškai spekuliuoti, nes ji numato valdžios ir opozicijos vienybę Tėvynės vardan. Tiesa, buvo epizodas, susijęs su galima korupcija Sveikatos apsaugos ministerijoje, perkant koronaviruso testus, bet jis greitai "užgeso" be ypatingų pasekmių ministrui Aurelijui Verygai kaip vienam iš "valstiečių" lyderių.
Dabar iš kiekvienos rozetės skamba Baltarusijos vardas. Rusijos kritikai teigia, kad jos informacinėje erdvėje pernelyg daug kalbama apie Ukrainą, ir vietinis žiūrovas gali pagalvoti, kad jis gyvena ne Rusijoje, o kaimyninėje šalyje. Lietuvoje dabar tas pats — tik vietoj Ukrainos Baltarusija, kurią jau bandoma išnaudoti ir vidaus politikoje.
Pavyzdžiui, konservatoriai pristatė Vyriausybei paramos pilietinei kaimyninės valstybės visuomenei planą ir sukritikavo Vidaus reikalų ministeriją už delsimą skelbti sankcijas. Kitaip tariant, opozicija vaizduoja aktyvumą ir nori parodyti valdančiųjų neefektyvumą šia kryptimi.
Atskiras momentas susijęs su tuo, kad VRM vadovauja Lenkų rinkimų akcijos atstovė — tai yra, partijos, kurios narių pareiškimai apie įvykius Baltarusijoje sukėlė abejonių net koalicijos partneriams, dėl ko teko kviesti jos tarybą, kad būtų nugludinti aštrūs kampai.
Šiame kontekste svarbi ne tiek įvairių iniciatyvų ir diskusijų esmė (nors su nuomonių įvairovės tolerancija Lietuva akivaizdžiai turi problemų), kiek tai, jog tarptautinis klausimas ėmė dominuoti priešrinkiminėje šalies darbotvarkėje, kas yra neįprastas reiškinys jos politiniame gyvenime.
Be abejo, jame visada buvo Rusijos faktorius (ypač po įvykių Ukrainoje pradžios), bet net jis niekada neatliko išskirtinio vaidmens partinių Lietuvos rinkėjų preferencijų formavime. Todėl galima daryti prielaidą, kad ir politinių jėgų pozicija dėl Baltarusijos netaps lemiama dabartinėje rinkiminėje kovoje (tuo labiau, kad pas visus ji bus daugiau ar mažiau vienoda).
Pastarosios temos eksploatavimas atrodo kaip bandymas sukurti nors kažkokį informacinį burbulą, už kurio galima būtų užsikabinti ir panaudoti prieš politinius oponentus. Bet išeina labai dirbtinai ir neveiksmingai. Ir tada susiklosto įdomi situacija.
Rinkiminė kampanija Lietuvoje kol kas yra "pilka" — joje neišryškėjo esminiai klausimai, aplink kuriuos suktųsi aštri konkurencija. Net koronavirusas ir Baltarusija nesugeba jos "įžiebti", ir tai nepadeda apsispręsti dar neapsisprendusiems rinkėjams, kurių, kaip rodo apklausos, Lietuvoje yra pakankamai daug (pirmiausia, kairėje).
Galbūt, kažkas pasikeis rugsėjo mėnesį, nes vasara — politinių atostogų metas. Bet po dabartinio štilio sunku patikėti, kad viskas staiga apsivers aukštyn kojomis. Kita vertus, "valstiečiams" tai ne pats blogiausias variantas, nes konservatorius jie pasivijo ir kažkokių didelių klaidų (taip pat, kovojant su koronavirusu) nedaro.
Greičiausiai todėl pastarieji bando bent kažką daryti, jausdami savo pažeidžiamumą besiklostančioje situacijoje. Bet valdantiesiems irgi geriau suaktyvėti, nes palikti be dėmesio didelį mobilizacinį resursą — per didelė prabanga, rungiantis dėl geresnių elektorinių pozicijų.
Apibendrinant galima konstatuoti, kad šiuo metu rinkiminė kampanija Lietuvoje plaukia pasroviui be aiškių akcentų, ir partine prasme nedisciplinuotas rinkėjas faktiškai paliktas likimo valiai. Negalima sakyti, kad tai daro situaciją visiškai neprognozuojamą, nes pagrindinės tendencijos daugiau ar mažiau nusistovėjo. Tačiau rinkiminei batalijai — bent jau kol kas — gerokai trūksta ugnies, kas yra neįprasta Lietuvai ir ypač stebina sisteminės konservatorių ir "valstiečių" priešpriešos kontekste.
Laukiame "draivo" finalinėse serijose...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
