Lietuva skundžiasi "dezinformacijos skleidimu" dėl situacijos Baltarusijoje

Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Pabrėžiama, kad įvykiai Baltarusijoje neva formavo ir visiškai naują priešišką naratyvą, kad Lietuva neva kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir kelia grėsmę šalies saugumui

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Šių metų rugpjūčio mėnesį nustatytas žymiai didesnis nei įprastai neigiamos informacinės veiklos atvejų skaičius, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская в Польше, 9 сентября 2020 года - Sputnik Lietuva
Lietuva praranda Tichanovskają. Baltarusijos revoliuciją perima Lenkija

Pranešime teigiama, kad nuolatinę informacinės erdvės stebėseną vykdantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai vien per praėjusį mėnesį žiniasklaidoje identifikavo daugiau nei 200 svarbiausių klaidinančios informacijos atvejų, kurių dauguma sietini su oficialia mūsų šalies ir jos aukščiausių vadovų pozicija situacijos Baltarusijoje atžvilgiu.

Be to, skelbiama, kad rugpjūčio 14 dieną buvo fiksuotas ir neutralizuotas hibridinis kibernetinis-informacinis išpuolis prieš Krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, kuriuo buvo siekiama Lenkijos žiniasklaidoje paskleisti melagingą informaciją su išgalvotais ministro teiginiais apie bendradarbiavimą su JAV ir supriešinti Lietuvą su Lenkija.

"Rugpjūčio pabaigoje, toliau kylant įtampai Baltarusijos viduje, informacinėje erdvėje atsivėrė naujos konfrontacijos, kuriomis siekta eskaluoti Lietuvos, kaip šalies, prarandančios Baltarusijos ir Rusijos krovinių tranzitą, naratyvą. Teigiama, kad mūsų valstybės ekonomika yra rusofobijos auka, o Lietuva, netekusi baltarusių krovinių, susidurs su liūdnais padariniais", — sakoma pranešime.

Pabrėžiama, kad įvykiai Baltarusijoje neva formavo ir visiškai naują priešišką naratyvą, kad Lietuva neva kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir kelia grėsmę šalies saugumui.

Taip pat žiniasklaida palietė NATO temą kaip grėsmę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos saugumui. Buvo pranešta, kad Lietuva ir NATO koncentruoja karines pajėgas prie Baltarusijos sienos ir ruošiasi ją pulti, o naujas mokymo centras, atidarytas Pabradėje JAV pagalba, rengia protestų organizatorius kaimyninėje šalyje. Lietuvos kariuomenė šiuos teiginius laiko melagingais.

Nuo pat Baltarusijos protestų pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva buvę prezidento lenktynių rezultatai yra "suklastoti".

Консерватор Аудронюс Ажубалис, архивное фото - Sputnik Lietuva
Ažubalis kreipiasi dėl būstinės Baltarusijos opozicinei Koordinacinei tarybai suteikimo

Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, įvedė sankcijas 30 Baltarusijos piliečių. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo įtrauktas į šį sąrašą.

Baltarusijos vadovas pavedė vyriausybei ištirti tranzito iš Klaipėdos uosto nukreipimo į kitus uostus klausimą. Naftos srautų perkėlimą iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, ypač į Ust Lugą, aptarė Rusijos ir Baltarusijos ministrai pirmininkai Michailas Mišustinas ir Romanas Golovčenka. Kai kurie ekspertai mano, kad Baltarusijos tranzito praradimas Lietuvai kainuos milijardus eurų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nesikišti į padėtį kaimyninėje šalyje ir duoti Baltarusijos žmonėms galimybę situaciją išspręsti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas Baltarusijos atžvilgiu. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su buvusia Baltarusijos kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja "dirba anaiptol nedemokratiniais metodais".

Naujienų srautas
0