Skandalingas komentaras buvo paskelbtas dėl Donecko Liaudies Respublikos (DLR) lyderio Aleksandro Zacharčenkos, žuvusio 2018 metais, atminimo. Lietuvoje įprasta jį vadinti separatistu ir teroristu, o Vilniaus miesto tarybos deputatas ir kandidatas į Seimą nuo DP Sergejus Dmitrijevas išdrįso Zacharčenką pavadinti didvyriu.
Pulk jį!
Stulbinamą kompromisinę medžiagą apie deputatą Dmitrijevą rado apsukrūs DELFI portalo rusų kalba, garsėjančio karštai antirusiška redakcijos politika, žurnalistai. Kruopštūs žurnalistai padarė komentaro ekrano kopijas ir kebliais klausimais prirėmė Sergejų Dmitrijevą prie sienos. Ar Dmitrijevas tikrai laiko Zacharčenką didvyriu? Ar klaidinga oficiali Lietuvos Respublikos pozicija dėl konflikto Donbase?
Į tai Dmitrijevas naiviai ir nuoširdžiai atsakė: "Jis [Zacharčenka — Sputnik] buvo oficialiai apdovanotas ir tai turi būti pripažinta. <...> Taip, manau, kad tai neteisinga [oficiali Lietuvos pozicija. — Sputnik], nes kiekviena suvereni valstybė turi spręsti savo problemas be kišimosi iš išorės".
Taigi, matyt, Sergejus Dmitrijevas baigė savo politinę karjerą, kaip ir jo buvęs kolega, buvęs partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas.
Priminsime, kad būdamas Klaipėdos miesto tarybos nariu, Titovas išreiškė abejones dėl "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko (Vanago), kurį Lietuvos valdžia priskyrė kone prie šventųjų, o partizano palaikai buvo iškilmingai perlaidoti. Už tokį sąmyšį demokratinėje Lietuvoje, kurioje tariamai gerbiama žodžio laisvė, Titovas buvo teisiamas ir jam skirta didelė bauda, o vėliau atimtas deputato mandatas. Jam nebuvo leista dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose todėl, kad neva trūksta parašų, palaikančių jį kaip kandidatą vienmandatėje apygardoje.
Buvo tokia partija
Bet grįžkime prie Sergejaus Dmitrijevo. Tai žinomas Lietuvoje politikas, kuris dėl rusakalbių rinkėjų balsų net du kartus buvo Seimo narys. Pirmą kartą nuo 2000 iki 2004 metų Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše, o antrą kartą iš Darbo partijos — nuo 2012 iki 2016 metų. Tiesa, bėgant metams, kaip deputatas jis nebuvo pastebėtas kažką ypatingo nuveikęs Lietuvos rusų labui ar bandęs pagerinti Rusijos ir Lietuvos santykius.
Rusų diasporoje Lietuvoje Sergejus Dmitrijevas yra geriau žinomas kaip nuolatinis politinės partijos Lietuvos rusų sąjunga, sukurtos 1995 metais, pirmininkas. Šiandien Lietuvos politinių partijų registre priešais skiltį Lietuvos rusų sąjunga rašomas žodis "nepateikė". Tai reiškia, kad partijos lyderis Dmitrijevas dukart negalėjo patvirtinti, kad partija turi mažiausiai du tūkstančius narių. Ir dėl to "Lietuvos rusų sąjungos" nebėra... O buvę politinės asociacijos vadovai dabar yra Darbo partijos, kuriai pirmininkauja Viktoras Uspaskichas, rusiškiausias iš rusų Lietuvoje, nariai.
Dėl Viktoro Uspaskicho tautybės Rusijos žiniasklaida dažnai klaidingai Darbo partiją vadina "rusų partija". Tai dažniausiai paperka rusakalbius Lietuvos rinkėjus, kuriuos žavi aktoriaus Uspaskicho iškalba ir charizma. Tačiau pakanka atidžiai peržiūrėti Darbo partijos kandidatų į Seimą sąrašą ir paaiškėja, kad iš 141 kandidatų tik dešimt rusiškų pavardžių. O Sergejus Dmitrijevas yra tik sąrašo viduryje. Taigi, Darbo partija turi būti drąsiai vadinama visiškai lietuviška partija su keliais rusais. Tačiau jūs, mieli skaitytojai — rinkėjai, daugelyje rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų rasite rusiškų pavardžių. Pasirinkimas yra!
Kam didvyriai, o kam "okupantai"
Bet grįžkime prie Sergejaus Dmitrijevo komentaro, skandalingo, Lietuvos patriotų požiūriu, įrašo Aleksandro Zacharčenkos atminimui. Žodžius "Šviesi atmintis didvyriui!" Dmitrijevas, matyt, rašė paveiktas nuoširdaus sielos polėkio, kurio pasekmes jis ne iš karto suvokė. Juk apie slaptas Dmitrijevo mintis galima spręsti bent jau iš gedulingos veido išraiškos, su kuria jis visada stovi gegužės 9 dieną prie memorialo sovietų kariams Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Antrojo pasaulinio karo veteranų, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, rate tik teigiamai kalba apie Sergejų. Tikri Lietuvos patriotai sovietų karius ir veteranus vadina "okupantais", o tokie kaip Dmitrijevas vadinami "vatnikais" ir "koloradais".
O Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho su gvazdikų puokšte gegužės 9 dieną prie Antakalnio memorialo niekas nematė. Gal jis naktį slapta aplanko žuvusių tarybinių karių memorialą, kad apsukrūs DELFI žurnalistai negalėtų jo pagauti tokio šventvagiško nusikaltimo vietoje? Straipsnio autorius atsiims savo žodžius ir viešai atsiprašys, jei kas nors pateiks nuotrauką ar vaizdo įrašą, paneigiantį šiuos įtarimus apie Rusiją taip įsimylėjusį Viktorą Uspaskichą.
Savo slaptą meilę viskam, kas rusiška, Viktoras viešai pripažįsta tik kartą per metus — per Rusų kultūros dieną sostinės Vingio parke. Kitomis dienomis kartais jis net pamiršta rusų kalbą ir prašo rusų žurnalistų ateiti pas jį kalbėtis su vertėju. Atseit, aš nemoku rusiškai. Kaip rusų kalba nekalba ir Lietuvos deputatai, išrinkti iš Darbo partijos rusakalbių rinkėjų, suklaidintų Uspaskicho tautybės.
Beje, politikas ir jo partija jau viešai atsiribojo nuo Dmitrijevo pareiškimų.
Vilkai avių kailyje
Šie Vilniaus miesto tarybos nariai "darbiečiai" pašalino iš frakcijos deputatą Sergejų Dmitrijevą už jo užuojautą nužudyto DLR vadovo atminimui.
O dabar klausimas jums, rusakalbiams skaitytojams-rinkėjams. Ar balsuosite už kandidatą į Seimą Sergejų Dmitrijevą? Jei taip, tai savo balsais visų pirma palaikysite tuos lietuvius, kurie yra DP sąrašo viršūnėje, tuos, kurie pašalino Sergejų iš frakcijos, o galbūt jie netrukus pareikalaus, kad jis būtų pašalintas iš partijos narių sąrašo. Kaip paaiškėjo, nebegalima ištrinti Dmitrijevo iš kandidatų į Seimą sąrašo. Todėl balsuodami už Dmitrijevą jūs automatiškai balsuojate už visą "rusišką" Lietuvos partiją.
Na, kad neužtrauktų gėdos visai partijai, kurios konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis laukia nesulaukia būsimoje valdančiojoje koalicijoje. O didžiojo Vytauto anūkas net nebeabejoja savo partijos pergale spalio 11 dienos rinkimuose į Seimą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
