VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Vienas iš labiausiai paplitusių analgetikų pasaulyje — paracetamolis — ne tik malšina galvos skausmus ir karščiavimą, bet ir veikia smegenis, prisidėdamas prie agresyvaus elgesio ir silpninantis pažintines funkcijas. Statinai turi panašų poveikį. Tačiau šio poveikio mechanizmas nėra aiškus, o tyrimų rezultatai yra prieštaringi. Apie tai — RIA Novosti straipsnyje.
Rizikinga piliulė
Ohajo valstijos universiteto (JAV) mokslininkai atliko tokį eksperimentą su 500 savanorių. Vieniems buvo duodamas acetaminofenas (amerikietiškas paracetamolio pavadinimas), kitiems — placebas ir paprašyta išpūsti balionus už pinigus.
Atlygis priklausė nuo pripūsto baliono dydžio, tačiau jei jis sprogs, žmogui nieko nesumokės. Į riziką linkusių žmonių, bandančių kuo labiau pripūsti balioną, buvo žymiai daugiau tarp tų, kurie vartojo paracetamolį. Gavę placebą laiku sustojo. Todėl jų grupėje praktiškai nebuvo sprogusių balionų.
Po to savanoriai įvertino keleto hipotetinių įvykių rizikos laipsnį — pavyzdžiui, šokinėjant guma iš didelio aukščio ar važiuojant be saugos diržo. Vėlgi, acetaminofenas nuslopino pavojaus jausmą. Jį gavę eksperimento dalyviai dažniau išreiškė norą rizikuoti ir važiuoti dideliu greičiu, neužsisegę saugos diržo.
Akivaizdu, kad ši medžiaga slopina neigiamas emocijas ir sumažina nerimą, kai žmogus ketina rizikuoti, pažymi tyrimo autoriai. Kodėl tai vyksta, kol kas nėra aišku. Tačiau turint omenyje tai, kad daugumoje šalių paracetamolis parduodamas be recepto, o vartojančių šį vaistą bent kartą per savaitę, kai kuriuose regionuose yra 25 proc., tai kelia nemalonių padarinių visai visuomenei, pabrėžia mokslininkai.
Du pojūčiai su viena priemone
Remiantis Kanados mokslininkų darbu, paracetamolis gali neigiamai paveikti kgnityvines funkcijas. Atliekant šį eksperimentą, vaistus gavę savanoriai atsakydavo lėčiau ir dažniau klysdavo nei tie, kurie vartojo placebą. Tiesa, poveikis buvo trumpalaikis — po kelių valandų reakcijos greitis atsistatydavo.
Kaip nustatė amerikiečių mokslininkai, acetaminofenas taip pat silpnina empatiją kitiems žmonėms. Bent dviejuose eksperimentuose vienu metu po jo vykę savanoriai prasčiau apibūdino pašnekovų emocijas ir įvertino savo ir kitų skausmą — pavyzdžiui, giliai įsipjovus.
Pasak šio darbo autorių, toks keistas rezultatas paaiškinamas žmogaus smegenų ypatumais. Kai suvokiamas skausmas yra suvokiamas, nesvarbu, kieno, suaktyvinamos tos pačios zonos, kaip ir dėl vadinamosios pozityvios empatijos — kito žmogaus džiaugsmui. Štai kodėl silpnėjantys skausmo pojūčiai veikia empatiją kitiems.
Neurobiocheminis acetaminofeno veikimo mechanizmas vis dar nežinomas. Jie tik nustatė, kad tai neturi įtakos pagrindinio už empatiją atsakingo neuromediatoriaus — oksitocino — metabolizmui. Tikriausiai vaistas yra kažkaip susijęs su kanabinoidų sistema, kuri teikia ryšį su nervų sistemos ląstelėmis. Bet tai dar neįrodyta.
Agresiją skatinančios tabletės
Koreliacija tarp agresyvumo ir statinų — vaistų, kurie mažina cholesterolio kiekį organizme ir taip sumažina širdies priepuolių ir insulto riziką, yra suprantamesnė.
Prieš kelerius metus mokslininkai įrodė, kad primatai, kurių mityboje buvo mažai riebalų, elgėsi itin priešiškai. Tas pats poveikis pastebėtas ir Nilo tilapijoms — tropinėms žuvims, kurios keletą dienų buvo šeriamos statinais. Jų cholesterolio ir serotonino kiekis kraujyje sumažėjo, padidėjo agresyvumas.
Žmogaus keistenybės taip pat paaiškinamos santykiu tarp cholesterolio ir serotonino, neuromediatorių, dalyvaujančių elgesio reguliavime. Taigi, pasak Kalifornijos universiteto San Diege darbuotojų, statinai padidino vidutinio amžiaus moterų agresyvumą.
Beveik tūkstantis įvairaus amžiaus savanorių šešis mėnesius kasdien vartojo statinus arba placebą. Paaiškėjo, kad eksperimento dalyviai, vyresni nei 45 metų, gavę vaistų, tapo nevaržomi ir agresyvesni. Tačiau statinai vyrams turėjo priešingą poveikį — jie juos ramino.
Tačiau Kanados mokslininkai įsitikinę, kad statinų poveikis pacientų elgesiui yra labai perdėtas. Nėra pakankamai įrodymų, kad šie vaistai sukelia atminties praradimą, miego sutrikimą ir agresiją. Žmonių, kurie dėl šių vaistų išvengė širdies smūgio ir insulto, yra žymiai daugiau nei tų, kurie susidūrė su šalutiniu poveikiu.
