VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. ES gali nepalaikyti Lietuvos deputatų siūlymo įvesti sankcijas Rusijai, nes Europos Sąjunga yra suinteresuota prekyba su RF, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.
Lietuvos Seimas užregistravo rezoliucijos projektą, raginantį Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijai, atsižvelgiant į situaciją su tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu.
Deputatai siūlo įvesti vadinamojo Magnickio tipo sankcijų mechanizmą žmogaus teisių srityje, įtraukti į jį asmenų sąrašą ir sankcijas, skirtas konkretiems sektoriams, taip pat raginimą Vokietijai atsisakyti dujotiekio projekto "Nord Stream-2".
Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pareiškė, kad Vokietija gali atsisakyti projekto, bet tai šiuo atveju bus jos sprendimas, o ne pritarimas Lietuvos siūlymams.
"Kalbant apie Vokietiją ir "Nord Stream-2", Vokietija, žinoma, yra pagrindinė šalis šiuo klausimu. Jei ji panorės atsisakyti projekto, ji gali tai padaryti, ji gali pasakyti, kad, pavyzdžiui, negaus dujų, bet tai bus jos sprendimas šiuo atveju, tikrai ne Lietuva jai patars ar duos vertingų nurodymų Vokietijai, kaip elgtis", — pasakė jis.
Mitrachovičius pažymėjo, kad Vokietijoje vyksta diskusijos dėl "Nord Stream-2". Pasak jo, projektas turi ir šalininkų, ir priešininkų.
"Kova tęsiasi Vokietijoje, ir tikrai ne Lietuva turi įsitraukti į šią kovą ir nurodyti Vokietijai, kaip elgtis teisingai. <...> Ne Lietuva spręs, tai ["Nord Stream-2" klausimą] spręs Vokietija", — pasakė jis.
Kita vertus, ekspertas mano, kad projektas greičiausiai bus įgyvendintas, nors galimas ir uždelsimas.
Dujotiekiui daromas spaudimas
"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.
Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.
Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.
Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.
Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.
Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.
Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.
Aleksejaus Navalno hospitalizacija
Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.
Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.
Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.
