Kas teisus? Gyvenimas, kaip visada, yra sudėtingesnis nei paprastos schemos: siūlome tai išsiaiškinti.
Pirmiausia prisiminkime, kad "Nord Stream-2" iš esmės yra statomas siekiant pakeisti didžiąją dalį Ukrainos tranzito, nes ateityje reikšmingo rusiškų dujų eksporto padidėjimo (palyginti su "standartiniais" 200 mlrd. kubinių metrų, kuriuos matėme pastaraisiais metais) nesitikima. O ir Ukrainos tranzitas (bent jau kol kas) leidžia tiekti kur kas daugiau nei dabartinės apimtys. Todėl atrodytų, kad pasiūlos ir paklausos pusiausvyros požiūriu niekas nepasikeis.
Be to, Ukrainos tranzitas apmokėtas už ketverius metus (40 mlrd. kubinių metrų per metus), o "Nord Stream-2" pajėgumai sieks 55 mlrd. Tai yra, šioje samprotavimo stadijoje hipotetinis atsisakymas užbaigti "Nord Stream-2" statybas tik sukels akivaizdžių finansinių nuostolių "Gazprom" (juk tiesiog reikės nurašyti dideles statyboms skirtas sumas), bet nepadės Europai pirkti Amerikos SGD, o ne rusiškas dujas.
Todėl, jei remsimės teze, kad Amerika, sukeldama sunkumų "Nord Stream-2", planuoja gauti naują nišą savo SGD (dėl "Nord Stream-2" pajėgumų arba dabartinio Ukrainos tranzito — tai yra apie 50 milijardų kubinių metrų dujų) reiškia viena: po užblokuoto "Nord Stream-2" pats Ukrainos tranzitas turėtų sustoti (nesvarbu dėl kokių priežasčių: dėl vamzdžių susidėvėjimo, tranzito tarifo vertės ar kitų aplinkybių).
Ar tai padės Amerikos SGD?
Pirma, bet kuriuo atveju padidės dujų (ir SGD) kaina, todėl 50 milijardų kubinių metrų pašalinimas iš rinkos yra gana reikšmingas mastas pasaulinėje prekyboje. Aukštesnės biržos kainos neišvengiamai lems didesnes JAV SGD pardavimo maržas.
Antra, pagrindinis dalykas. Čia reikėtų priminti, kad vykdydamos dabartinį suskystintų dujų eksportą, JAV bet kokiu atveju gauna garantuotus pinigus už suskystinimą. Prekybininkai kenčia nuo žemų pasaulinių kainų. Tai reiškia, kad Valstijoms iš esmės nereikia vienaip ar kitaip skatinti parduoti SGD iš jau pastatytų gamyklų.
Daug svarbiau sudaryti SGD sutartis dėl naujų projektų. Juk po to, kai SGD importuotojai iš JAV susidurs su situacija, kai jie net neperka kuro, o moka privalomą suskystinimo mokestį (tai yra maždaug pusė galutinės SGD kainos), bus sunku įtikinti ką nors sudaryti naujas siuntas tokiomis sąlygomis. Ir dar yra daug nerealizuotų projektų. Čia praverstų Europos rinka.
Iš tikrųjų iš to kyla tariamas prieštaravimas, kurį pradėjome aiškintis pačioje pradžioje. Taip, dabar Amerikos SGD, kaip ir bet kurios kitos, iš tikrųjų parduodamos, taip pat Europoje, žemomis kainomis. Rinkoje yra krizė, tačiau produktus vis tiek reikia kažkur parduoti, gamyklos jau pastatytos, o prekybininkai pirkimų sutartis sudarė "skystink arba susimokėk" sąlygomis.
Kita vertus, Europa taip pat turi suprasti, kad pigių amerikietiškų dujų yra perteklius, kuris kitomis aplinkybėmis greitai pateks į dažnai pelningesnes Azijos rinkas. Jei norite garantuotų prekių — pasirašykite ilgalaikę sutartį ir sumokėkite daugiau.
Kiek brangesnės bus JAV SGD, palyginti su kitomis? Čia reikėtų pažymėti, kad šiuo metu yra trys pagrindiniai dujų (SGD) kainų variantai: (1) vietinės kainos, (2) susietos su nafta ir (3) JAV SGD, atsižvelgiant į vidaus dujų kainą ir suskystinimo mokesčius.
Manoma, kad kai rinka normalizuosis, dujų mainų kaina bus apie 200 USD už tūkstantį kubinių metrų. Su nafta susietų dujų kainos bus maždaug vienodos, kai nafta bus 50 USD už barelį. Bet kokiu atveju, dabar "Gazprom" jau parduoda didžiąją dalį savo dujų ES ir orientuojasi į biržos kainą, todėl geriau sutelkti dėmesį į šias kotiruotes, o ne susieti su naftos kainomis.
Už kokią kainą bus gabenamos Amerikos SGD? Jų kaina priklauso nuo dujų kainos JAV (jos svyruoja ir tai yra pagrindinis neapibrėžtumo veiksnys), suskystinimo ir pristatymo į Europą išlaidų. Nesigilindami į apskaičiuotą informaciją, galime kalbėti apie diapazoną nuo 220 iki 270 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Kitaip tariant, jei iš pradžių, 2013 metais, Amerikos SGD atrodė pigiau nei kitos dujos (tada tiesioginėje rinkoje buvo brangi nafta ir brangesnės SGD), tai dabartinėmis sąlygomis (pigesnė nafta, didesnė konkurencija SGD) jos pasirodė esančios brangesnės.
Dar vienas klausimas. Ir kodėl iš tikrųjų Europa turėtų pirkti būtent Amerikos SGD? Kodėl ne Kataro ar rusiškas? Be to, nenuostabu, jei artimiausioje ateityje dalis Kataro dujų bus parduodama siejant jas su biržų rinkos kainomis?
Be aspektų, susijusių su ypatingais ES ir JAV santykiais, tokios priežasties nėra. Apskritai ES gali pakeisti galimą deficitą bet kokiomis dujomis.
Galbūt dėl to dabar kalbame apie mainus: keli nauji SGD terminalai Vokietijoje, skirti specialiai Amerikos SGD (tarkime, už 10–20 mlrd. kubinių metrų dujų arba 20–40 proc. "Nord Stream-2" pajėgumų) mainais į leidimą užbaigti dujotiekį.
Apibendrinkime. Pirmiausia, Rusijos dujas pakeisti amerikietiškomis SGD galima tik tuo atveju, jei vienu metu įvykdomos dvi sąlygos: projekto "Nord Stream-2" uždarymas ir Ukrainos tranzito nutraukimas. Šiuo atveju Rusijos eksporto apribojimas palaikys kainas visoje dujų rinkoje.
Antra. Bet kokiu atveju Amerikos SGD bus ne kelis kartus, bet 10–30 procentų brangesnės nei kitos rinkoje esančios dujos, o galbūt kainuos tiek pat — viskas priklauso nuo Amerikos vidaus rinkos dujų kainos. Todėl sudarydama ilgalaikes sutartis dėl SGD tiekimo iš JAV, Europa prisiima visą riziką, susijusią su JAV vidaus rinkos kainomis.
Savo ruožtu pigios amerikietiškos (ir visos kitos) SGD, kurias dabar matome Europoje, yra dujų pertekliaus rinkoje pasekmė: prekybininkai jas parduoda tam, kad bent iš dalies kompensuotų nuostolius dėl Amerikos SGD pirkimo sutarčių. Jei Europa nori garantuoto tiekimo iš JAV, tada ji turės mokėti pagal Amerikos SGD kainodaros formulę ir atsisakyti nebus galima.
Ir paskutinis dalykas. Primesdama savo SGD Europai, JAV pirmiausia galvoja ne apie dabartinius, bet apie perspektyvius tiekimus. Mes kalbame apie naujas suskystinimo įmones ir jų aprūpinimą garantuotomis SGD tiekimo sutartimis. Gamyklų statyba trunka apie ketverius metus, ir tuo metu baigsis dabartinis tranzito susitarimas su Ukraina.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.