VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Jungtinių Tautų Žurnalistų apsaugos draugų grupė išreiškė susirūpinimą dėl žurnalistų bei žiniasklaidos atstovų persekiojimo Baltarusijoje. Apie tai praneša Užsienio reikalų ministerija.
Pirmadienį JT Žurnalistų apsaugos draugų grupei kartu su Prancūzija ir Graikija pirmininkaujanti Lietuva išplatino bendrą grupės pirmininkų pareiškimą dėl žurnalistų saugumo ir spaudos laisvės situacijos Baltarusijoje. Prie šio pareiškimo iš viso prisijungė 51 JT šalis-narė ir Europos Sąjunga.
Pareiškime išreiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančios žmogaus teisių situacijos Baltarusijoje, žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų, pilietinės visuomenės, žmogaus teisių gynėjų persekiojimo bei pablogėjusios žiniasklaidos laisvės padėties.
"Baltarusija pareiškime raginama bendradarbiauti su JT institucijomis ir jų įgaliotais specialiaisiais pranešėjais, baigti žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų persekiojimą, tirti žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus prieš žurnalistus ir siekti teisingumo nusikaltimų aukoms", — teigiama pranešime.
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė įsteigta 2016 metais Niujorke Lietuvos iniciatyva, siekiant įtvirtinti Lietuvos įdirbį žurnalistų saugumo tema JT, išlaikyti nuolatinį JT ir tarptautinės bendruomenės dėmesį žurnalistų saugumui, raginti valstybes užtikrinti saugią aplinką žurnalistams ir žiniasklaidos atstovams. Grupei priklauso 21 JT valstybė narė.
Padėtis Baltarusijoje
Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.
Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus malšino, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, naudojo ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių.
Lietuvos ir ES politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".
Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Kaip pareiškė ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell), inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas ir Baltarusijoje gilėja krizė.
