VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Daugiau kaip pusė apklaustų Lietuvos namų ūkių pajuto finansines pavasarinio karantino pasekmes: 29 proc. jų sumažėjo pajamos, o 6 % tvirtina praradę nuolatinį pajamų šaltinį, rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa.
Trečdalis apklaustų namų ūkių tvirtino, kad per pastarąjį pusmetį išleido dalį turėtų santaupų ar net visas. Taip pat sumažėjo namų ūkių dalis (-12 proc. p.), kuriems pavyksta sutaupyti.
"Apklausos rezultatai patvirtina, kad dėl pandemijos gyventojų finansai nukentėjo labai netolygiai: maždaug pusė teigė pajutę karantino padarinius, be to, kur kas dažniau juos įvardijo jaunesnio amžiaus ir didmiesčių namų ūkiai. Matomas išaugęs neapibrėžtumas dėl ateities perspektyvų bei mažesnis noras išlaidauti, o tai leidžia manyti, kad artimiausiu metu namų ūkiai atidžiau stebės pajamų pokyčius ir atsargiau planuos išlaidas", — sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.
Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių namų ūkių (70 %) savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai arba gerai. Palyginti su ankstesniais metais, taip teigiančiųjų dalis sumažėjo 7 %.
Dauguma respondentų per artimiausius 12 mėnesių tikisi, kad pajamos ir išlaidos nepakis. Namų ūkiams didžiausią susirūpinimą kelia galimas pajamų sumažėjimas, tačiau sumažėjo nerimaujančių dėl darbo praradimo (taip teigė atitinkamai 16 ir 13 % apklaustųjų).
Beveik aštuoni iš dešimties respondentų teigia planuojantys pajamas ir išlaidas, trys ketvirtadaliai siekia sutaupyti, tačiau, palyginti su pernai metais, gerokai sumažėjo sutaupančių namų ūkių dalis. Nors, palyginti su praėjusiais metais, pajamas ir išlaidas planuojančių bei siekiančių sutaupyti namų ūkių tendencijos reikšmingai nekito, tačiau sutaupančiųjų namų ūkių dalis sumažėjo 12 proc. ir sudarė 57 %.
Dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma buvo 31–150 eurų, taip teigė beveik 43 % respondentų, kuriems per pastaruosius 6 mėnesius pavyko sutaupyti (5 % daugiau nei prieš metus). 3 proc. sumažėjo dalis nurodžiusiųjų, kad per mėnesį sutaupo iki 30 eurų (16 %) ir nuo 301 iki 600 eurų (11 %), o dalis teigiančiųjų, kad pavyksta sutaupyti daugiau kaip 600 eurų, išaugo 2 % (iki 9 %).
Truputi daugiau kaip pusė apklaustų namų ūkių nurodė, kad turimos santaupos per pastaruosius 6 mėnesius nepasikeitė, tačiau trečdaliui jos sumažėjo arba teko išleisti viską. Svarbiausios taupymo priežastys tebebuvo netikėtos išlaidos ateityje (54 %), galimas finansinės būklės pablogėjimas (46 %) ir ilgalaikiai taupymo tikslai, t. y. brangių pirkinių įsigijimas, išlaidos vaikų mokslui, santaupos senatvei ir pan. (43 %).
Beveik pusė namų ūkių (47 %) pageidautų gauti daugiau kaip 1 200 eurų pajamų (į rankas), kad bent dalį lėšų pavyktų taupyti. O ketvirtadalis respondentų nurodė 801–1 200 eurų, kaip mažiausias reikiamas pajamas, kad būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje ir pavyktų sutaupyti. Atsižvelgiant į namų ūkių turimas pajamas, vidutiniškai daugiau kaip pusė apklaustųjų pageidautų uždirbti daugiau, nei šiuo metu gauna, dažniausiai pageidaujama suma yra 400 eurais didesnė nei gaunamos pajamos.
