Ar valdžia Lietuvoje populiari? Jeigu pačioje Lietuvos valstybėje valdžia nėra populiari tarp jos piliečių, ar Lietuva galėtų savo modernios demokratinės valstybės patirtį eksportuoti mažiau patyrusioms valstybėms?
Lietuvos Respublikos piliečiai nepasitiki savo valdžia. Įskaitant ir "ketvirtąją valdžią".
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" duomenimis, labiausiai Lietuvoje pasitikima ugniagesiais gelbėtojais — 87,1 proc.
Labiausiai Lietuvoje nepasitikima: žiniasklaida — 28,4 proc., Vyriausybe — 28,5 proc., teismais — 26,8 proc., Seimu — 50,7 proc. Partijomis nepasitiki daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų — 53,7 proc.
Pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje žemiausias per visą stebėjimų istoriją — nuo 1998 metų.
Iš viso Lietuvoje veikia 1125 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros. Ši žiniasklaidos priemonių įvairovė nebūtinai reiškia, kad yra ir turinio — nuomonių, šaltinių — įvairovė.
Nemaža dalis visuomenės informavimo priemonių yra valdomos didesnių žiniasklaidos bendrovių ar jų grupių. Žiniasklaidos rinka — labai koncentruota.
Tyrimų rezultatai patvirtina, kad dauguma, tai yra 10 iš 12, Baltijos šalių žiniasklaidos rinkų yra labai koncentruotos ir konstatuotina oligopolinės konkurencijos kūrimo tendencija.
Ilgalaikis žiniasklaidos susiliejimas su verslo struktūromis neigiamai paveikė Lietuvos visuomenės informavimo aplinką — informacija vis labiau panašėja į prekę, paslaugą ar įtakos instrumentą.
Ypač didelė neigiama verslo įtaka regionuose. Neobjektyvumas ir šališkumas tebėra dažniausi visuomenės informavimo principų pažeidimai. Klientelizmas bei interesų neatskleidimas — tai dvi pagrindinės korupcijos paplitimą žiniasklaidoje lemiančios problemos.
Neigiama verslo ir valdžios įtaka visuomenės informavimo procesams išlieka intensyviausia savivaldybėse. Net kas antra savivaldybė skyrė lėšų su politikais susijusiai žiniasklaidai.
Nuo 2015-ųjų savivaldybės trečdalį — 2 mln. eurų — viešinimo lėšų skyrė su politikais susijusiai žiniasklaidai, rodo "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) 2019 metais atlikta analizė.
Tyrėjų duomenimis, savivaldybės savo geriems darbams viešinti per pastaruosius ketverius metus išleido daugiau kaip 7 mln. eurų. Juos gavo 163 įmonės. Daugiau nei trečdalis šių lėšų atiteko 31 su politikais susijusiai žiniasklaidos priemonei.
Daugiausiai su politikais susijusią žiniasklaidą finansavo keturios savivaldybės — Vilniaus, Šalčininkų, Tauragės ir Kauno rajonų, teigia TILS.
Vilniaus rajono savivaldybė per pastaruosius ketverius metus savo veiklai viešinti išleido 326,7 tūkst. eurų, iš jų 256,7 tūkst. eurų gavo bendrovė "Rejspa". Ši įmonė priklauso, be kitų akcininkų, Seimo nariams Vandai Kravčionok ir Michalui Mackevičiui iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos. Joje dirba ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai Jaroslavas Kaminskis bei Rafaelis Muksinovas, išrinkti su Lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljanso koalicija "Valdemaro Tomaševskio blokas".
Šalčininkų rajono savivaldybė viešinimui skyrė 162,4 tūkst. eurų, iš jų 141,4 eurų teko bendrovei "Rejspa" ir Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narės Dalios Jankelaitienės, kurią iškėlė Darbo partija, individualiai įmonei.
Tauragės rajono savivaldybė savo veiklai viešinti išleido 212,1 tūkst. eurų. Beveik visa suma — 209,5 tūkst. eurų — sumokėta įmonėms "Televizijos komunikacijos", "Tauragės kurjeris", "Tauragės žinios" ir "Šou imperija".
"Televizijos komunikacijos" priklauso Tauragės rajono savivaldybės nariui Vilmantui Liorančui iš Liberalų sąjūdžio, "Tauragės kurjerio" akcininkas — savivaldybės tarybos nario socialdemokrato Roberto Piečios sūnus. "Tauragės žiniose" dirba savivaldybės tarybos narys Tomas Raulinavičius, jį iškėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, "Šou imperijoje" dirba Liberalų sąjūdžio iškelta vietos politikė Rima Bandzinaitė-Latožienė ir jos sutuoktinis.
Kauno rajono savivaldybė minėtam tikslui išleido 427 tūkst. eurų, iš jų 184,6 tūkst. eurų skyrė bendrovėms "Diena Media News" ir "Pūkas". "Pūkas" priklauso buvusiam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narei Linai Pūkienei, susijusiems su visuomeniniu rinkimų komitetu "Kaunas — kitokia Lietuva". "Dienoje Media News" dirbo Seimo narė Rūta Miliūtė, išrinkta su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
"Ketvirtosios valdžios" personažas Kęstutis Pūkas vertas atskiro dėmesio. Kęstutis Pūkas — verslininkas, radijo ir televizijos stočių steigėjas bei savininkas. Ir politikas.
Šių metų vasarį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė sprendimą buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko seksualinio priekabiavimo byloje. Visi kasaciniai skundai atmesti — tai reiškia, kad paliktas apeliacinės instancijos teisėjų verdiktas. Trys nukentėjusiosios objektyviai pripažintos patyrusios netinkamą, vulgarų tuomečio parlamentaro elgesį.
Moterys, kurios norėjo įsidarbinti Seimo nario padėjėjomis, patyrė įžūlius, gašlius pasiūlymus ir kitokio seksualinio pobūdžio užuominas, necenzūrinę leksiką bei kitus joms nepriimtinus veiksmus.
Su partija "Tvarka ir teisingumas" (partija likviduojama) į Seimą išrinktas seksualiniu priekabiavimu apkaltintas Kęstutis Pūkas — pirmasis politikas, pasinaudojęs galimybę pats atsisakyti mandato iki balsavimo dėl jo panaikinimo. Taip Pūkas išsaugojo galimybę ateityje kandidatuoti rinkimuose, nes per apkaltą pašalintiems asmenims šiuo metu tai draudžia Konstitucija.
Kęstučiui Pūkui priklauso "Pūkas-TV" televizija ir dvi radijo stotys — "Pūkas" ir "Pūkas 2". Televizijos "Pūkas-TV" pokalbių laidas "Kitokia Lietuva", "Tvirta šeima-tvirta Lietuva" galima matyti ir internetu HD formatu visame pasaulyje.
Kęstučio Pūko radijo stotyse galima pasiklausyti ir paties savininko samprotavimų aktualiais Lietuvos klausimais. Tam skirta "Savininko valanda", "Vakaro laidelė su Kęstučiu Pūku".
Radijo stotį "Pūkas" galima girdėti visame pasaulyje internetu, o antžeminės programos transliavimas apima visą Lietuvą. Tai vienas iš stipriausių nacionalinių transliuotojų šalyje.
Net 44 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai pernai Lietuvoje valdė 101, tai yra, kas dešimtą žiniasklaidos priemonę, nurodo "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) prižiūrima žiniasklaidos stebėsenos svetainė www.stirna.info.
Per dešimtmetį jų skaičius išaugo beveik dvigubai — 2010 metais tokių asmenų buvo 27.
Jie yra regioninės žiniasklaidos savininkai. Ir jie yra išrinkti į Seimą ar savivaldybių tarybas. Ir jie toliau tebevaldo žiniasklaidos priemones. Ir vėl bus renkami į Seimą ar savivaldybių tarybas.
Praėjusiais metais su žiniasklaida buvo susiję devyni Seimo nariai ir 18 vietos tarybų narių, vienas europarlamentaras, viena savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Pernai žiniasklaidos priemones valdė šeši Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai (13 priemonių), penki Socialdemokratų partijos atstovai (17 priemonių), po keturis Darbo partijos (22 priemonės), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (4 priemonės) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (4 priemonės) atstovus ir po du Liberalų sąjūdžio (3 priemonės) bei partijos Tvarka ir teisingumas (5 priemonės) atstovus.
Žiniasklaida Lietuvoje transformuojasi. Žiniasklaidoje atsirado daug integruotos ar kitaip netiesiogiai pateikiamos reklamos. Beveik visos žiniasklaidos priemonės Lietuvoje tapo priklausomos nuo reklamos ir vadinamųjų turinio projektų pinigų.
Žiniasklaida lenktyniaudama tarpusavyje remiasi nebe reputacija. Žiniasklaida varžosi matuodama pasiektų vartotojų arba laiko, praleisto straipsniuose, skaičiumi. O tai — pinigai.
Šitame "ketvirtosios valdžios" versle dalyvauja ir politikai. Jų dalyvavimas tik prisideda prie visų keturių valdžių erozijos proceso. Tai niekaip nesustiprina "ketvirtosios valdžios". Nei žiniasklaidos reputacijos, nei jos vaidmens visuomenėje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
