VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. 2015 metais Europos Sąjunga įvedė sankcijas dviem Rusijos piliečiams ir vienai organizacijai, įtariamai kibernetine ataka Bundestage. Tai skelbiama Europos Sąjungos oficialiame dokumente, praneša RIA Novosti.
Kalbama apie "85-ąjį pagrindinį GRU specialiųjų operacijų centrą", taip pat Dmitrijų Badiną ir Igorį Kostiukovą, kurie ES laikomi šio centro darbuotojais. Sekdama Europa, Didžioji Britanija paskelbė panašias priemones.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, įsilaužėliai per 2015 metų Bundestago išpuolį nukopijavo dvi pašto dėžutes, kuriose buvo Angelos Merkel biuro korespondencija nuo 2012 iki 2015 metų. Pati Merkel, kalbėdama Bundestage, kibernetinę ataką pavadino nemalonia plėtojant santykius su Maskva.
Gegužės pabaigoje į Vokietijos užsienio reikalų ministeriją dėl kibernetinės atakos buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Berlyne Sergejus Nečajevas. Diplomatui buvo pranešta, kad Briuselio federalinė vyriausybė įves Europos Sąjungos sankcijas asmenims, atsakingiems už šį "išpuolį", įskaitant Rusijos pilietį Dmitrijų Badiną: jis, anot ministerijos, 2015 metais, būdamas GRU darbuotoju, kaip ART28 grupės dalis, dalyvavo tokio pobūdžio įsilaužimuose.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu pažymėjo, kad Berlynas nepateikė Rusijos dalyvavimo šioje atakoje įrodymų.
ES sankcijų režimas įsigaliojo 2019 metų gegužės mėnesį. Numatytos ribojamosios priemonės gali apimti turto įšaldymą ir draudimą keliauti į ES šalis. Sankcijos įvedamos po visų valstybių narių vieningo pritarimo.
Santykiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susijungė su Rusija po referendumo pusiasalyje. Vakarai, kaltindami Rusiją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, pakeitė importo politiką ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu.
Rusija ne kartą patikino, kad nėra konflikto Ukrainoje šalis ir Minsko susitarimų objektas. Pastaruoju metu ES šalyse vis aiškiau girdimos nuomonės apie būtinybę panaikinti sankcijas Maskvai.
Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po Ukrainoje 2014 metų vasarį įvykusio perversmo. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.
Rusijos vadovybė ne kartą pažymėjo, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Vladimiro Putino, Krymo klausimas uždarytas "visiems laikams".
