VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Rusijos kariuomenės atsargos pulkininko Jurijaus Melio advokatas Lietuvoje Ryšardas Burda kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu sušvelninti kardomąją priemonę savo ginamojo atžvilgiu. Apie tai praneša "Express-nedelia".
Melis buvo sulaikytas 2014 metais. Praėjusių metų kovą jis buvo nuteistas septyneriems metams byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje.
"Šiame prašyme neturime konkretaus pasiūlymo, kokia kardomąja priemone pakeisti. Prašome ją pakeisti švelnesne, be abejo, gali būti priemonių derinys — dokumentų paėmimas, kontrolė, namų areštas ir panašiai", — pareiškė Burda.
Advokatą palaikė ir gynėja Galina Kardanovskaja, atstovaujanti Melio interesams. Anot jos, ginamasis yra visiškai finansiškai aprūpintas ir galėtų gyventi viešbutyje, o jo buvimas teisme būtų užtikrintas.
Gynyba paragino teismą atsižvelgti į tai, kad dėl situacijos su koronaviruso pandemija bylos nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas jau užsitęsė. Be to, neaišku, kaip ilgai tai tęsis.
Tuo tarpu prokurorė Daiva Skorupskaite-Lisauskienė prašo Lietuvos apeliacinio teismo netenkinti advokatų prašymo. Ji mano, kad kaltinamasis buvo uždarytas į areštinę, nes yra "pagrįsta nuomonė", kad jis neva gali slapstytis arba pabėgti iš teismo.
Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuvos pusė be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
