Ekspertai praneša apie pavojingų cheminių medžiagų daugėjimą Vilniaus nuotekose

© Depositphotos.com / dmbaker Laboratorija
Laboratorija - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Tyrimas rodo, kad didelė dalis cheminių medžiagų į nuotekų sistemą yra išleidžiamos iš įmonių, tačiau daug teršalų į aplinką patenka ir iš gyvenamųjų namų. Pavojingų medžiagų esama kasdieniuose buities daiktuose, net tualetiniame popieriuje ar vaikų seilinukuose

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Gyventojų ir įmonių išleidžiamose nuotekose daugėja sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" tyrimai.

Didelė dalis pavojingų cheminių medžiagų į nuotekų sistemą yra išleidžiamos iš įmonių, tačiau ne maža dalis teršalų į aplinką patenka ir iš gyvenamųjų rajonų, rodo "Vilniaus vandenų" duomenys.

"Pastebime, kad pavojingų medžiagų kiekiai nuotekose vis labiau auga, o didžiausiais teršėjais pamažu tampame mes patys dažnu atveju neturėdami pasirinkimo ir priversti naudoti buitines priemones, kuriose šių medžiagų gausu. Taip kenkiame ne tik gamtai, bet ir sau", — sako "Vilniaus vandenų" laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė.

"Plastinė" grėsmė

Dėlė - Sputnik Lietuva
Kinijoje dėl išgerto vandens vaiko galvoje išaugo didžiulė dėlė
Viena pavojingiausių aptinkamų teršalų grupių — ftalatai. Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje, buitinėje chemijoje, ji naudojama medžio apdailos priemonėse. Ftalatai taip pat gali slypėti minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose, čiulptukuose, plastmasinėse staltiesėse, seilinukuose.

Ftalatai siejami su endokrininės sistemos ir vystymosi sutrikimais, hiperaktyvumu ir galimai net vėžiniais susirgimais, teigia Baronienė.

Nors Vakarų šalyse ftalatų naudojimas ribojamas jau seniai, Lietuvoje šių pavojingų cheminių medžiagų naudojimas ir kontrolė vis dar menkai reglamentuota teisės aktais.

Kita nuotekose gausiai aptinkama toksiška medžiaga — bisfenolis A (BPA). Jis naudojamas polikarbonatinio plastiko gaminių pramoninėje gamyboje. BPA galima rasti įprastose vartojimo prekėse, kaip daugkartinio naudojimo plastikiniai stalo reikmenys, gėrimų buteliai, sporto įranga.

Epoksidinės dervos, kurių sudėtyje yra BPA, naudojamos maisto bei gėrimų skardinių vidinei pusei, kasos čekiams padengti. BPA likučiai randami ir iš perdirbto pluošto pagamintame tualetiniame popieriuje bei popieriniuose rankšluosčiuose.

Vanduo - Sputnik Lietuva
"Vilniaus vandenys" papasakojo apie didžiausias avarijų priežastis

Tyrimai rodo, kad BPA stipriai veikia endokrininių liaukų darbą. Dėl to žmogus gali turėti didelį viršsvorį, nustoti augti, o vėlesniame amžiuje netgi susirgti prostatos vėžiu, sako ekspertė.

Buitiniai valikliai grįžta maisto pavidalu

Alkilfenoliai — tai dirbtinės cheminės medžiagos, kurios naudojamos popieriaus masės ir popieriaus gamyboje, tekstilės, apmušalų, žemės ūkio pesticidų, metalų ir plastikų gamyboje, naudojamos tekstilės pramonėje dažant audinius.

Buityje paplitusi alkifenolių rūšis — nonilfenolio etoksilatas (NPE), kuris ypač gerai žinomas dėl valomųjų savybių ir dedamas į įvairias dezinfekavimo ir valymo priemones.

"Todėl nemaži kiekiai nonilfenolių yra nuleidžiami į kanalizaciją ir aptinkami išleistose nuotekose. Šios medžiagos gali pasiekti upes, o vėliau per žuvį gali patekti ant mūsų stalo, — pasakoja Baronienė. — Nonilfenoliai daro nepataisomą žalą žmogaus endokrininei sistemai, gali išsivystyti tam tikros vėžio rūšys, atsirasti nutukimas, diabetas, ankstyvas lytinis brendimas, vaisingumo problemos, neigiamai veikia nervų sistemą."

Bendrovės "Vilniaus vandenys" laboratorija tiria Vilniaus miesto bei Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų geriamąjį vandenį ir nuotekas, taip pat atlieka komercinius užsakomuosius tyrimus. Kasmet laboratorija atlieka apie 20 tūkst. įvairių vandens ir nuotekų tyrimų, kurių didžiąją daugumą sudaro viešai tiekiamo vandens kokybės tyrimai.

Naujienų srautas
0