Faktiškai, jo žodžiai iliustruoja Užsienio žvalgybos tarnybos operatyvinius pajėgumus gauti svarbią informaciją. Sergejus Naryškinas kalbėjo apie kai kuriuos žvalgybos darbo aspektus šiomis pagrindinėmis temomis, įskaitant tai, kaip Vakarai "projektuoja" prieš Rusiją savo bandymus destabilizuoti padėtį Baltarusijoje, interviu RIA Novosti, kurį jis davė MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui.
Pokalbis taip pat buvo apie koronavirusą, būtent apie tai, ką Užsienio žvalgybos tarnyba mano apie šios infekcijos kilmę ir kaip žvalgyba dalyvauja kovoje su nauja infekcija. Galiausiai Naryškinas pasidalijo asmeniniais dalykais, pasakojo, kokį patiria pasitenkinimą būdamas Užsienio žvalgybos tarnybos direktoriumi.
— Buvo garsi istorija su tinklaraštininko Navalno "apnuodijimu", kabutėse. Ar Užsienio žvalgybos tarnyba nagrinėjo šią temą ir ar pavyko atkurti vieninteles priežastis, kas iš tikrųjų įvyko, kiek čia prisidėjo Vakarų specialiosios tarnybos ir kuriame etape jos įsitraukė?
— Na, mes remiames, turime remtis tuo, kad rusų gydytojai Omske atliko giliausią tyrimo kompleksą.
— Ar jūs tai žinote, ar mes tik manome a priori?
— Mes tai žinome ir jūs tai žinote.
— Aš tai atidžiai stebėjau, tai žinau.
— O tuo metu, kai tinklaraštininkas Navalnas buvo Rusijos Federacijos teritorijoje, jo biologinėje medžiagoje nebuvo jokių toksinių, ypač nuodingų medžiagų. Kas nutiko vėliau, kai jis pirmą kartą pasirodė vokiečių lėktuve, o paskui — jau Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, yra klausimas. Mūsų atitinkamos tarnybos, būtent Generalinė prokuratūra, ne kartą atsakė negavusios užklausų. Vokietija tyli, vadinasi, yra ką slėpti.
Nuoširdžiai pripažinsiu, kad neturime patvirtintų specialiųjų tarnybų dalyvavimo įrodymų. Čia, šioje istorijoje, visoje provokacijoje. Tik kai kurie netiesioginiai įrodymai...
— Aš taip pat domėjausi, kalbėjausi su gydytojais, išsamiai, visa tai yra paskelbta su daktaru Sabajevu, su Rinku. Sabajevas yra vyriausias toksikologas, visiems tai yra žinoma. Tai yra, nebuvo apnuodijimo fakto. Cheminės žalos nebuvo. Tačiau vėliau tai buvo aiškinama kaip anuodijimas. Na, juk čia aiškiai matyti specialiųjų tarnybų ausys ir, manau, tai
— Jūs kalbate spėdamas. Aš pasakiau tai, ką sakiau, ir pasakiau, kad neturime patvirtintų duomenų. Negalime apie tai kalbėti kaip apie patikimai žinomus įvykius. Aš taip pat sakiau, kad yra netiesioginių įrodymų.
Jei norite, pirmą kartą pasakysiu jums ir apie netiesioginius duomenis. Maždaug prieš metus gavome informacijos, ji yra patikrinta, patikima, kad vienos iš NATO šalių teritorijoje — iškart pasakysiu, kad tai nėra Vokietija, įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo specialiųjų tarnybų atstovai. Ten jie aptarė klausimą, kaip paremti ir atgaivinti protesto judėjimą Rusijoje, kuri visiškai susitraukė ir artėja prie nulio.
Žinote, kaip vienas iš variantų, rimto lygio mechanizmų, buvo aptartas vadinamosios "šventos aukos" klausimas. Be to, buvo sakoma, kad būtų geriau, jei ši "šventa auka" būtų vienas iš opozicijos lyderių.
— Aš nepritariu šiam žodžiui. Aš nepritariu žodžiui "opozicija". Aš sutinku su "protestu", tačiau opozicija yra tai, kas pretenduoja perimti valdžią. Jie turi organizaciją, turi atsakomybę. Kokia čia opozicija? Bet jie taip vadina.
— Aš taip pat sutinku su tuo, kaip ir jūs.
— Tai yra, jūs tiesiog vartojote jų terminologiją.
— Taip.
— Įdomu tai, kad jūs tai interpretuojate kaip netiesioginius duomenis, tačiau jei kalbėsime apie Navalną, tai yra netiesioginiai, o jei nekalbėsime apie Navalną, tai yra konkretūs duomenys, kuriuos ir apie šį susitikimą jūs turite patvirtinimų. Tai yra tikslūs duomenys.
— Na, daugiau negaliu pasakyti, nes šaltinis yra vertingesnis už visa kita.
— Aš suprantu. Mano nuomone, visi šie apnuodijimai apskritai yra tokia Vakarų kultūra, kilusi iš Senovės Romos. Ir jie projektuoja savo kultūrą į mus. Kaip mes taip pat turėtume nuodyti. Ir tik koks klausimas — iškart apnuodijimas. Pavyzdžiui, su Kara-Murza. Tada tai nebuvo patvirtinta, net Amerikos žiniasklaida paneigė šią versiją. <…> Vėliau tyliai paaiškėjo, kad jokio apnuodijimo nebuvo.
Ir visa tai nepatvirtinama vėl ir vėl, ir neatmetu galimybės, kad ir dabar su tinklaraštininku Navalnu tai kažkuriuo momentu sprogs, nes negalima taip neadekvačiai reikalauti tokio neadekvataus dalyko. Na, ar jūs numatote kokių nors naujų apnuodijimo istorijų? Juk jos jau uždėtos ant konvejerio. Ar turite netiesioginių duomenų?
— Netiesioginių įrodymų, kad ta ar kita auka jau buvo paskirta, nėra. Bet, kaip jūs sakėte, ir taip iš tikrųjų yra, deja, mūsų Vakarų oponentai kartkartėmis naudojasi šia priemone. Taip pat, kaip jie tai naudojo buvusioje Jugoslavijoje, Ukrainoje.
— O ši mitinė medžiaga — "Novičiok"? Leonidas Rinkas interviu pasakojo, kad šios medžiagos nėra, tai yra dvinaris cheminis ginklas, tai yra ginklas, susidedantis iš mažiausiai dviejų komponentų, kurie sujungiami sprogimo momentu. Todėl butelio "Novičiok" ištepti tiesiog neįmanoma. "Novičiok" jau virto kažkokios karinės medžiagos, susijusios su Rusija, metafora.
Geras žodis yra "Novičiok". Patinka Merkel, patiko ir Terezai Mei. Kažkas, gal net moterims, skamba ypač patraukliai, jas hipnotizuoja. Bet vienaip ar kitaip yra medžiagų, kurios, be abejo, buvo sukurtos Sovietų Sąjungoje. Ar turite informacijos, kad mūsų Vakarų partneriai domisi ir turi tas pačias medžiagas, Vakarų Europoje — Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje?
— Mes tokios informacijos neturime.
— Kad šis "Novičiok" ar jo komponentai, dariniai kažkaip "vaikšto", ne?
— Yra ir kita klausimo pusė. Vadinamojo "Novičiok" formulė yra gerai žinoma. Bet kuriai šaliai, turinčiai daugiau ar mažiau išvystytą chemijos pramonę, nesunku sukurti bandomąją tokių ar panašių medžiagų gamybą. Bet aš, kaip ir jūs, nemačiau ir neužuodžiau "Novičiok".
— Ir ačiū Dievui. Šiuo metu koronavirusas, be abejo, kelia grėsmę Rusijai, be abejo, jis yra grėsmių sąraše. Todėl tai taip pat yra Užsienio žvalgybos tarnybos tikslas, interesų objektas. Kiek jūs nagrinėjate šią temą? Ką pasiekėte — kas tai, jei ne visai tiksliai ir kruopščiai? Su kuo susidūrėme?
— Tam tikru mastu mes tai nagrinėjame. Bet kadangi mes turime puikias galimybes gauti informaciją ir kadangi užsienio žvalgybos tarnyboje turime nemažai analitinių išteklių, tai, žinoma, mes apdorojame šį didelį gautos informacijos kiekį ir pateikiame atitinkamoms tarnyboms ir ministerijoms, vyriausybei. Tai yra mūsų vaidmuo, dalyvavimas kovoje su šiuo blogiu.
— Koronaviruso kilmė. Ar turite tvirtų žinių apie tai? Šaltinis?
— Jei užduodate klausimą ta prasme, kokia yra kilmė — dirbtinė ar natūrali?
— Tai, žinoma, dabar jaudina visus. Suprantu, kad daugelis jau atsakė, bet jūs turite tiksliausią informaciją.
— Nėra tokių pagrįstų ir patikimų duomenų, kad tai būtų žmogaus rankų ir žmogaus intelekto gaminys. Todėl esame linkę manyti, kad tai yra natūralios kilmės produktas.
— Bet jūs negalite pasakyti "ne" vadovui, nes priimdamas sprendimą jis turi kažko remtis. Jis vis dar turi turėti darbo hipotezę, kad galėtų priimti sprendimą. Tai yra, prezidentas priima sprendimą remdamasis tuo, kad tai yra natūralios kilmės virusas? Čia yra dvejetainė sistema: sakote "taip" arba "ne". Natūrali kilmė?
— Žinote, tiek prezidentui, tiek atitinkamoms valdžios institucijoms svarbu sukurti kovos su šia liga, šiuo virusu priemonių sistemą. Ką, kaip man atrodo, gana sėkmingai daro Rusijos ministerijos ir departamentai, kurdami tinkamus protokolus pacientams, sergantiems koronavirusu, gydyti, kuriant vaistus ir galiausiai kuriant vakcinas.
Ir, kiek suprantu, mūsų mokslininkams virologams, vaistų ir ypač vakcinų kūrėjams tai nėra principinis klausimas, o kokia jų kilmė. Jis nėra kritinis. Tai yra, jie kuria vaistus, kuria vakcinas, gydo pacientus.
— Kartais yra kaltinimų iš JAV, kad Rusija trukdo Amerikai gauti vakciną. Ar yra tokių kaltinimų pagrindas?
— Ne, žinoma, nėra tokio pagrindo. Tai yra nesąmonė, tai tik galimybė kažkaip paslėpti savo trūkumus. Taip, Jungtinių Valstijų sveikatos sistemoje yra akivaizdžių trūkumų. Ir šiais mėnesiais, kai siaučia koronavirusas, atsirado tokių trūkumų. Jie išryškėjo ir, deja, labai stipriai.
— Yra stebuklingoji lazdelė — Rusija, kartą ir visiems laikams. Visada galima griebtis už jos, visada galima apkaltinti Rusiją.
— Taip, kad tai Rusijos įtaka, Rusijos grėsmė. Taip pat yra "Kinijos įtaka", "Kinijos grėsmės".
— Vis dėlto Baltarusijoje yra nerimą keliančių įvykių. Kiek šiuo metu domitės Baltarusija ir kokia jūsų prognozė, kas ten vyks? Kita vertus, turite pateikti ne tik prognozę, bet ir rekomendacijas.
— Apie mūsų dalyvavimą?
— Taip.
— Pateikiame vaizdą vadinamuoju Vakarų kampu — kaip Vakarų pusė žiūri į šiuos procesus, analizuoja, vertina, kokių priemonių imasi, kad nusmukdytų situaciją Baltarusijoje, ir pateikiame savo vertinimus, taip pat ir savo kolegoms iš Baltarusijos.
— Pasidalinsite?
— Aš jau pasidalinau ja su kolegomis.
— O su mumis?
— Kol kas ne.
— Ar galima teigti, kad Vakarų specialiosios tarnybos, kurios neabejotinai ten dirba — ir tikiuosi, kad turite ne tik netiesioginių duomenų šiuo klausimu — tobulina Baltarusijos pavyzdžiu, tarsi bandymų poligone, destabilizavimo metodus, kurie vėliau bus naudojami ir Rusijoje?
— Na, akivaizdu, kad mūsų Vakarų oponentai bando suprojektuoti situaciją Baltarusijoje Rusijos Federacijai. Tačiau, turiu pripažinti, Baltarusijoje nebuvo pastebėta jokių naujovių. "Spalvotųjų revoliucijų" technologijos žinomos jau seniai ir buvo naudojamos per pastaruosius du ar tris dešimtmečius daugelyje pasaulio šalių.
— Taigi, norėjote pasakyti — "nuobodu, mergaite"?
— Nieko naujo. Ir, žinoma, tame nėra nieko gero. Mes, žinoma, esame susirūpinę dėl Baltarusijoje vykstančių įvykių, bandome kolegoms pasiūlyti, kaip jau sakiau, ką mano Vakarų oponentai, ką daro, ir tikimės, kad ši patirtis bus naudinga.
— Sergejau Jevgenijevičiau, jūs buvote pirmasis — bent jau Rusijoje — paskelbęs, kad Karabacho karo zonoje dalyvauja teroristų kovotojai, įskaitant tuos, kurie kilę iš Vidurio Rytų, pirmiausia iš Sirijos. Kokius tai patvirtinančius dokumentinius įrodymus turite? Ir jie yra tiesioginiai ar netiesioginiai?
— Buvo tikslūs duomenys.
— Ir štai dabar Sirijos gyventojas, kurį pristatė Armėnija — tai iš esmės jūsų duomenų patvirtinimas.
— Na, mes gauname šiuos duomenis iš daugybės šalių, iš įvairių šaltinių ir iš savo įvairių partnerių, partnerių tarnybų Artimuosiuose Rytuose, Vidurio Rytuose.
— Prieš dešimt dienų prezidentas Putinas sakė, kad Armėnija ir Azerbaidžanas mums yra "lygiaverčiai partneriai", tiksli citata. Bendradarbiavimas su šiomis šalimis yra kitoks, tačiau apskritai tai buvo išreikšta taip. Ar bendradarbiaujate su kolegomis iš Azerbaidžano? Aš neabejoju dėl Armėnijos, nes jūs tikriausiai turite gerai veikiantį mechanizmą čia, KSSO, bet Azerbaidžanas?
— Mes turime gerai veikiantį bendradarbiavimo mechanizmą su specialiosiomis tarnybomis, su visų NVS šalių žvalgybos tarnybomis, įskaitant Azerbaidžano užsienio žvalgybos tarnybą, ir su Armėnijos nacionalinio saugumo komiteto skyriumi, kuris užsiima žvalgybos veikla.
— Iš neseniai išslaptintų Užsienio žvalgybos tarnybos dokumentų matyti, kad Didžioji Britanija Antrojo pasaulinio karo metu bandė įtraukti Turkiją į karo veiksmus. Apskritai Britanija ir Turkija neseniai prisijungė prie vadinamosios "Krymo platformos". Jūsų kolega, su kuriuo neatmetate susitikimo, Ričardas Muras, jis taip pat buvo ambasadorius Turkijoje, puikiai kalba turkų kalba ir yra laikomas asmeniniu Erdogano draugu. Net po perversmo Turkijoje bandymo jis išlipo iš vandens sausas ir išsaugojo šią draugystę.
Borisui Džonsonui sunku bendrauti su Erdoganu, nes jis prieš jį rašė įžeidžiamus eilėraščius, juos iškėlė į konkursus ir netgi gavo prizus. Todėl bendravimas tarp Didžiosios Britanijos ir Turkijos vyksta pagal Ričardas Muras-Erdoganas liniją. Ar turite bendrą interesą? Kiek dabar Didžioji Britanija ir Turkija yra susietos ir kaip jų specialiosios tarnybos sąveikauja Karabacho kare? Kaip jos koordinuoja pastangas?
— Jaučiame Turkijos žvalgybos tarnybos darbą, matome kai kuriuos šio darbo elementus. Kalbant apie britų žvalgybą, negaliu to pasakyti.
— Ar nejaučiate jos ten, Kalnų Karabache?
— Ne.
— Žurnalistas Ivanas Safronovas kaltinamas slaptos informacijos perdavimu Čekijos žvalgybai. Šį faktą paskelbė Užsienio žvalgybos tarnyba, o ne FSB, kuri turėtų saugoti paslaptis. Kaip paaiškinti, kad būtent Užsienio žvalgybos tarnyba buvo pranešėja šia tema?
— Šio fakto nepaskelbė mūsų tarnyba — tai teigė vienas iš žurnalistų.
— Su nuoroda į užsienio žvalgybos tarnybą?
— Na, taip.
— Vadinasi, tai buvo tik žurnalistinė "antis"?
— O kaip tai pavadinti?
— Manau, žinoma, "antis".
— Štai taip ir pavadinkime.
— Sergejau Jevgenijevičiau, ar jūsų darbinis gyvenimas pasikeitė pandemijos laikotarpiu? Ar galite sau leisti dirbti nuotoliniu būdu, laikydamiesi prezidento, "Rospotrebnadzor" rekomendacijų?
— Galiu, bet būdamas savo kabinete. Tam tikra prasme aš dirbu nuotoliniu būdu, nes, žinoma, mes taip pat iš esmės ribojame asmeninius ryšius, asmeninį profesinį bendravimą tarp tarnybų vadovų ir skyrių. Dideliu informacijos, kuria keičiamės, kiekiu mes keičiamės beasmeniu pavidalu. Mes buvome priversti atšaukti susitikimus ir pasitarimus asmenine forma, mes juos vėl rengiame beasmeniu pavidalu, internete. Taigi, mes įvedėme tokius apribojimus. Nors, turiu pasakyti, kad tarp Tarnybos darbuotojų yra tokių, kurie pasirodė imlūs šiai ligai.
— Bet jūs asmeniškai atsiskaitote prezidentui — tai visiškai akivaizdu iš jūsų statuso. Kaip dažnai tai darote dabar iš tikrųjų asmeniškai ir kaip dažnai per saugius ryšių kanalus?
— Visi Užsienio žvalgybos tarnybos pranešimai perduodami asmeniškai. Visi dokumentai — asmeniškai.
— Akis į akį?
— Mes kasdien informuojame prezidentą apie tam tikrus įvykius.
— Bet asmeniškai ar visgi nuotoliniu būdu?
— Nuotoliniu būdu, bet asmeniškai. Kaip sakoma, asmeniškai iš rankų į rankas. Be to, mes informuojame prezidentą praktiškai be laisvadienių ir be atostogų, nes tarnybai informacija pateikiama iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą. Mes, žinoma, atliekame labai subtilią ir kruopščią analizę ir santrauką pateikiame prezidentui.
Prezidentas labai atsargiai dirba su žvalgybos informacija. Jis dirba kaip profesionalas, supranta, ko verta ta ar kita informacija, daro pastabas. Mes dirbame su šiomis pastabomis, kartais patiksliname, atsakome į prezidento klausimus. Ir, žinoma, labai malonu dirbti su vadovu, kuris išmano šio darbo subtilybes ir specifiką.
— Sergejau Jevgenijevičiau, užduosiu provokuojamą klausimą.
— Prašau.
— Ar jaučiatės perkrautas šiame poste?
— Kaip Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius? Jaučiuosi patenkintas šiame poste dėl atlikto darbo. Darbas įdomus ir darbas vyksta labai unikaliame kolektyve. Komanda labai profesionalių žmonių, labai išsilavinusių, intelektualų ir, be to, jie yra kariniai darbuotojai. Tai reiškia, kad drausmės klausimas nėra toks aštrus, kaip gali būti civilinėje profesijoje.
— Aš suprantu, ką turite omenyje.
— Ne, ne, jokių užuominų nėra, patikėkite.
— Sergejau Jevgenijevičiau, šitaip, jei proporcingai, tai jūs taip pat turite visuomeninį darbą. Esate Rusijos istorinės draugijos pirmininkas, ir jūsų vadovaujama Rusijos istorinė draugija tiesiog "nuskambėjo". Procentais, jei paskirstote savo laiką, kaip jį padalinti tarp Užsienio žvalgybos tarnybos ir Rusijos istorijos draugijos?
— Visuomeninis darbas vis dar užima labai mažą laiko dalį.
— Dešimt procentų?
— Ne, žinoma, mažiau. Nepriimtina — skirti 10 procentų tik šiam darbui, kurį aš taip pat mėgstu, būdamas Rusijos istorijos draugijos pirmininku. Faktas yra tas, kad mums pavyko suburti tiesiog stiprią bendraminčių komandą, tų, kurie myli istoriją, kurie žino istoriją, kurie supranta istorijos svarbą tautinio identiteto formavimuisi, jaunimo ugdymui, ir mechanizmas veikia.
— Bet jei dabar pasakysite, kad laisvalaikiu dirbate, tai...
— Ne, aš to nepasakysiu.
— Tuomet ką veikiate laisvalaikiu?
— Pasakysiu, kad tikrai daug dirbu, o kai turiu laisvo laiko, mėgstu skaityti. Pastaraisiais mėnesiais, prieš koronaviruso pandemiją, aš periodiškai lankydavau teatrus, man patinka teatras.
— Aš jus mačiau.
— Taip. Ir aš jus mačiau. Stengiuosi išlaikyti sveiką gyvenimo būdą. Aš taip pat užsiimu kai kuriomis sporto šakomis, nors to negalima pavadinti sportu.
— Labai ačiū, Sergejau Jevgenijevičiau, už tokį gilų, atvirą ir geranorišką interviu. Su artėjančiu profesiniu jubiliejumi — Užsienio žvalgybos tarnybos šimtmečiu.
— Ačiū!
