VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Ateityje politinis procesas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atžvilgiu gali tapti nuosaikesnis, jei jos "persekiojimas" buvo susijęs vien su rinkimais, interviu Sputnik Lietuva sakė Lietuvos politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.
Lietuvos Seimas ypatingos skubos tvarka pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir kitų valdančiosios koalicijos partnerių iniciatyvai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu pateikti išvadą dėl galimų pažeidimų per Seimo rinkimus.
LLRA-KŠS mano, kad rinkimų kampanijos metu žurnalistas Andrius Tapinas ir "Laisvės TV" pradėjo "beprecedentį atskirų politinių jėgų persekiojimą šalies mastu".
Manoma, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas turėtų išsiaiškinti, ar abu faktai turėjo įtakos rinkimų į Seimą rezultatams, nes galiausiai lenkų partija nesugebėjo įveikti penkių procentų barjero.
Politologas Vadimas Volovojus pažymėjo, kad neaišku, ar Lietuvos Konstitucinis Teismas nagrinės lenkų partijos bylą, nes kyla klausimų dėl šio ieškinio pateikimo terminų.
"[Vyriausioji] Lietuvos rinkimų komisija, pavyzdžiui, visame tame nepamatė didelės problemos, ir rinkimų rezultatai buvo patvirtinti, ir todėl, kaip, mano manymu, sakė [Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas] Karbauskis, bus įdomu pamatyti, ką nuspręs Lietuvos Konstitucinis Teismas ir kokius taškus ant "i" jis sudėlios, jei jis dar nagrinės šią bylą, nes yra tam tikrų klausimų dėl šio ieškinio pateikimo terminų", — sakė politologas.
Pasak Volovojaus, ateityje politinės jėgos gali tapti nuosaikesnės lenkų atžvilgiu, nes rinkimai jau praėjo.
"Tai, be abejo, paliko tam tikrą šešėlį Lietuvos rinkimų procese, tačiau lenkai kaip dirbo, taip ir dirbs toliau. Tikėkimės, kad ateityje politinis procesas jų atžvilgiu taps nuosaikesnis ir kad tai labiau susiję vien su rinkimais. Nors akivaizdu, kad tam tikros konservatyvios jėgos šią partiją vertina itin neigiamai Lietuvoje", — teigė politologas.
Seimo rinkimų į rezultatai
Spalio pabaigoje VRK patvirtino oficialius rinkimų rezultatus. Iš viso buvo išrinktas 141 deputatas. 70 Seimo narių renkami daugiamandatėse apygardose, 71 — vienmandatėse apygardose.
Pergalę iškovojo konservatorių partija Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ji gavo 50 mandatų. Antrojoje vietoje atsidūrė valdančioji partija — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri turės 32 mandatus.
Be to, į nugalėtojų trejetuką pateko Liberalų sąjūdis — partija gavo 13 mandatų. Šiek tiek mažiau vietų (11) atiteko Laisvės partijai, kuriai tai buvo pirmieji rinkimai. Dar dešimt mandatų turi Darbo partija.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) nepavyko įveikti penkių procentų barjero.
