Vienas įdomiausių punktų joje priskiriamas "Nord Stream-2" dujotiekio likimui. Visų pirma, dokumente sakoma, kad projekto įmonė rengia įvairius statybos užbaigimo variantus.
Viešojoje erdvėje yra klausimų. Kodėl vamzdžių klojimas nėra baigtas ir šiuo metu nevyksta? Kodėl "Akademik Čerskij" nevykdo vamzdžių klojimo, o kursuoja tarp Mukrano ir Kaliningrado uostų, kodėl tą patį daro ir kiti pagalbiniai laivai?
Vienas iš galimų atsakymų slypi dabartinėje rinkos situacijoje, susiformavusioje nuo šių sunkių metų pradžios.
Jei atsuksime naujienų leidinius ir biržų kotiruotes lygiai prieš metus, pamatysime, kad dujotiekio dujų, kurias "Gazprom" tiekia Europai, kaina tuo metu siekė 210 dolerių už tūkstantį kubinių metrų ir daugiau. Jau vasarį, po pirmojo viruso smūgio, pasaulyje sumažėjus paklausai kainos nukrito iki 138, o kovo mėnesį jos nukrito iki 125 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Laikas bėga taip greitai, kad visi jau pamiršo, jog dėl pandemijos ta pati Saudo Arabija, remdamasi pirmojo pusmečio rezultatais, paskelbė 50 mlrd. dolerių arba dešimties procentų BVP grynųjų nuostolių prognozę. Mėgindama gelbėti situaciją, Saudo Arabija nuotaikingai manipuliavo kotiruotėmis, žadėdama arba pakelti kartelę, tada "numušti" kainas, arba net grasino paskelbti prekybos karą Angolai ir Nigerijai.
Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad visiems kitiems stambiems angliavandenilių eksportuotojams sekėsi ne ką geriau, įskaitant jau minėtą "Gazprom". Nerimo apimta pramonė Europoje ir ypač Vokietijoje sumažino gamtinių dujų pirkimą, o angliavandenilių kainos smuko. Šiokia tokia tobulėjimo tendencija buvo nubrėžta vasaros pabaigoje, nurimus pirmajai bangai. Tačiau džiaugsmas truko neilgai.
Šiuo metu Rusijos dujotiekio dujomis prekiaujama Vokietijos centruose TTF, "Gaspool" ir NCG 172–176 dolerių, o Austrijos CEGH kaina neviršija 160 dolerių. Šalių imtis nėra atsitiktinė: Vokietija ir Austrija yra dvi pagrindinės "Nord Stream-2" dujų gavėjos. Paprasčiausias dabartinių ir praėjusių metų kainų palyginimas bei 2020 metų tendencijų analizė aiškiai rodo, kad "Gazprom", švelniai tariant, negauna planuoto pelno.
"Gazprom" poziciją dar labiau komplikuoja Ukrainos valstybė.
Rugsėjo pradžioje "Naftogaz" vadovas Andrejus Kobolevas paskelbė, kad Kijevas, naudodamasis maža paklausa ir panašiomis kainomis, savo požeminėse saugyklose sukaupė rekordinį 24 milijardų kubinių metrų dujų kiekį, o spalį šis skaičius turėjo išaugti iki 28 mlrd. Energijos išteklius sukaupusi Ukraina laikinai tapo dujų tiekėja Europai nebaigto "Nord Stream-2" ir baigiamųjų "Turkijos srauto" statybų fone, o pirkimo ir eksporto kainų skirtumas netgi leido jai gauti tam tikrą naudą.
Negalima nepaminėti pagrindinio geopolitinio momento, kuris sukuria neapibrėžtumą pasaulinėje gamtinių dujų rinkoje. Tai yra vadinamasis Amerikos veiksnys, tik šiuo atveju kalbame ne apie dar vienas sankcijas, o apie prezidento rinkimus.
Balsavimas vyko lapkričio 3 ieną, tačiau šiuo metu vis dar nėra aišku, kas ateinančius ketverius metus užims Ovalųjį kabinetą. Naujausi atnaujinimai rodo, kad Džo Baidenas ir toliau pirmauja, nepaisant teismo procesų ir naujo ablsų skaičiavimo atskirose valstijose.
Rinkos nekantriai laukia paskelbimo apie galutinius rezultatus, nes kito prezidento vardas nulems globalios raidos vektorių. Pirmąjį energetikos planą (First Energy Plan) dar 2017 metų vasarą pasirašęs Donaldas Trampas sistemingai stengėsi sukurti maksimalų pagalbos režimą JAV naftos ir dujų sektoriui. Būtent Trampas savo sprendimu išvedė Ameriką iš Paryžiaus klimato susitarimo, taip pat panaikino valstybinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo reglamentavimą energetikos įmonėms, viską palikdamas pavienių valstijų (skaitykit — vietinių generatorių įmonių) malonei.
Donalą Trampą galima vertinti, kaip jums patinka, tačiau būtent jo valdymo laikais įvyko staigus SGD ir skalūnų naftos gamybos šuolis, kurio metu JAV pirmą kartą istorijoje iš amžinų pirkėjų virto eksportuotojomis. Nors skaičiai vis dar yra menki, per pastaruosius ketverius metus Jungtinėse Valstijose pagamintos SGD dalis Europos Sąjungoje padvigubėjo nuo pusantro iki trijų procentų.
Baidenas, būdamas Obamos ir bendrapartiečių paveldėtoju pagrindinėje šalies kėdėje, tikrai dės viltis į atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai reiškia didžiulį pinigų srautą nuo tradicinės iki eksperimentinės energijos. Paremdamas tik saulės baterijų segmentą, Barakas Obama iš biudžeto skyrė daugiau nei 100 mlrd. dolerių, angliavandenilių sektorius negavo tokios pat sumos. Kiek pinigų Baidenas duos vieniems, o kitiems nesumokės, niekas nežino, būtent čia kyla nerimą kelianti pauzė, belaukiant sausio inauguracijos.
Šių veiksnių kompleksas sudaro dabartinį vaizdą apie dujų rinką, kenčiančią nuo pasaulinės pneumonijos sukeltų komplikacijų. Kad ir kaip miestiečiai ir prekybininkai to norėtų, rinka taip greitai nesistabilizuos ir, svarbiausia, nepasieks prognozuoto augimo iki masinio skiepijimo momento ir JAV prezidento rinkimų pabaigos. Todėl nereikia tikėtis, kad pakils "mėlynojo kuro" kainos.
Tokiomis sąlygomis nėra visiškai tikslinga, švelniai tariant, paspartinti "Nord Stream-2" statybų pabaigą. Kadangi antžeminė infrastruktūra iš Vokietijos yra visiškai paruošta, o iš Rusijos pusės ji bus paruošta artimiausiu metu, paskutinio vamzdžio ir jungties klojimas Greifsvaldo rajone reikš automatinį eksploatacijos pradžios ir techninės priežiūros darbų pradžią, tai yra dujotiekio pripildymą dujomis ir nors ir grynai techninio dujų pumpavimo pradžią.
Dujų kainos, kaip žinome, jau yra tokio lygio, kuris, švelniai tariant, neatitinka akcininkų lūkesčių, todėl, laukiant augimo, vamzdynų klojimo laivus lengviau laikyti prie krantinės sienos arba varinėti iš vieno uosto į kitą, nei dar labiau žlugdyti kotiruotes ir tokiu būdu iššauti į savo ilgalaikius planus.
Baigdamas norėčiau paminėti šiuos planus.
Iš tos pačios "Gazprom" ketvirčio ataskaitos žinoma, kad 2020 metų rugsėjį Turkija nusipirko rekordinius 1,92 mlrd. kubinių metrų dujų, tai yra didžiausias rodiklis šiais metais ir dvigubai daugiau nei importuota metais anksčiau (1,017 mlrd. kub. metrų). Pati Turkija, kuri pirmąjį pusmetį padidino Amerikos SGD pirkimus, sukėlė visų Rusijos priešų "Turkish Stream" projekto žlugimo ir Rusijos išstūmimo iš Europos rinkos laukimą.
Lapkričio 8 dieną paaiškėjo, kad Bulgarija baigė statyti savo dujotiekio "Balkan Stream" atkarpą. Anksčiau Serbija pranešė apie visišką transporto infrastruktūros parengimą. Kartu su naujienomis iš Turkijos, tai leidžia manyti, kad tiekimai pietiniu koridoriumi bus vykdomi.
Tokių kompanijų kaip "Gazprom" planai vadinami strateginiais, nes jų sėkmę galima įvertinti tik po metų. Didingi dalykai matomi iš tolo.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
