VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Vokietijos viltys sušvelninti JAV poziciją "Nord Stream-2" atžvilgiu, jei Džo Baidenas ateitų į valdžią, neišsipildys, mano Vokietijos laikraščio "Bild" kalbinti ekspertai. Ekonomistas Stanislavas Mitrahovičius pakomentavo šį leidinį Sputnik radijo eteryje.
Vokietijos politikų viltys sušvelninti JAV retoriką dėl "Nord Stream-2" dujotiekio po Džo Baideno atėjimo į valdžią neišsipildys, sako "Bild" žurnalistas Julian'as Röpke.
Jis paragino pasiruošti faktui, kad naujaisiais metais Vašingtonas ir toliau verš varžtus šiuo klausimu. Tokia prognozė jam kilo dėl JAV ketinimo taikyti sankcijas draudimo ir sertifikavimo įmonėms, kurios dirba su Rusijos įmonėmis ir teismais.
Kaip pažymi straipsnio autorius, iki šiol darbotvarkėje nėra jokių apribojimų prieš Vokietijos valdžios institucijas, tačiau Baidenas "gali palaidoti" beveik baigtą "Nord Stream-2".
Savo ruožtu buvęs eksprezidento Barako Obamos patarėjas Bendžaminas Šmitas (Benjamin Schmitt) teigia, kad tiek demokratai, tiek respublikonai vienodai neigiamai vertina dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją.
Energetinio saugumo specialistas Alanas Railis (Alan Riley) taip pat mano, kad pagrindinis Baideno tikslas yra uždaryti projektą.
Ekonomistas, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius nelaiko situacijos tokia aiškia.
"Kalbant apie Baideno lūkesčius, atrodo, kad jie yra dvejopi. Viena vertus, Baideno komanda yra pilna žmonių, kurie palaiko griežtesnę sankcijų politiką prieš Rusiją. Ir pats Baidenas nutapė Rusiją neigiamai. Kita vertus, Baidenas gali apsimesti, kad jis yra mažiau savanaudis nei Trampas. O kadangi jis yra mažiau savanaudis, tuomet jūs negalite, pavyzdžiui, pasakyti (europiečiams): "Mes bendradarbiaujame" ir iškart pasakyti: "Įveskime Amerikos sankcijas Europos įmonėms už tai, kad jie dirba su "Gazprom".
"Todėl galimi Baideno veiksmai yra dviprasmiški. Pažiūrėsim, mano manymu, čia dar yra kabliukų", — sakė ekspertas.
Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".
Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".
Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.
Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.
Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.
