VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Nors Džo Bidenas priima sveikinimus, Donaldas Trampas ir jo komanda tęsia savo žygį per teismus — nelabai sėkmingai, tačiau dar per anksti nutraukti procesą. Ar respublikonai turi galimybę likti Baltuosiuose rūmuose, rašo RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.
Trampas prieš sukčius
"Kas žino, kokia bus administracija, bet ši neleis "lokdauno", — praėjusį penktadienį žurnalistams sakė Donaldas Trampas. Ypatingas visuomenės dėmesys visiškai nebuvo atkreiptas į epidemijos perspektyvų vertinimus, bet bent jau dėl hipotetinės dabartinio prezidento prielaidos, kad Baltieji rūmai gali turėti kitą savininką.
Trampas paskubėjo išsklaidyti šį įspūdį, o jo "Twitter" nuo to laiko nenutyla. "Atskleiskite nusikaltimą!", "Neleiskime radikaliems kairiesiems pavogti rinkimų!", "Mes laimėsime!" — taip valstybės vadovo paskyra palaiko respublikonų kampaniją peržiūrėti balsavimo rezultatus kai kuriose valstybėse.
"Didžiuliai įrodymai apie plačiai paplitusį sukčiavimą, neginčijamas įrodymas, kad respublikonų stebėtojai nebuvo įleisti į balsavimo patalpas balsavimo apylinkėse. Mičiganas, Pensilvanija, Džordžija ir kt." — tokios žinutės įsiterpia tarp tūkstančių demonstracijų vaizdo įrašų dabartiniam prezidentui palaikyti.
Pagrindinis Trampo skundas yra tas, kad beprecedenčiai rinkimai paštu baigėsi tuo, kad į urnas pateko biuleteniai, kurių negalima įskaityti. Norint atkurti teisingumą, reikia perskaičiuoti balsus rinkimų apylinkėse vadinamosiose neapsisprendusiose, ginčijamose valstijose.
Gana nuspėjama reakcija. Dauguma respublikonų šalininkų balsavo asmeniškai, todėl lapkričio 3 dieną Trampas lyderiavo neapsisprendusiose valstijose. Tačiau, kai pašto dokumentai pasiekė apylinkes, rezultatas švieslentėje pasikeitė Džo Baideno naudai.
Trampas reikalavo neleisti skaičiuoti biuletenių po balsavimo dienos. "Kyla klausimų: kaip skaičiavo, kada skaičiavo — po rinkimų, kai atėjo paštas, kai buvo apibendrinti balsavusiųjų iš anksto rezultatai", — pokalbyje su RIA Novosti aiškina Jurijus Rogulevas, Maskvos valstybinio universiteto Franklino Delano Ruzvelto JAV studijų fondo direktorius.
"Kažkas gali abejoti ir sakyti, kad, kai paaiškėjo, kad demokratų kandidatas pralaimi, jie pradėjo skaičiuoti biuletenius paštu. Ir čia yra manipuliavimo laukas. Todėl Trampas reiškia abejones", — sakė agentūros šaltinis.
Perskaičiuosime per teismą
Kova tęsėsi teismuose. "Kadangi sprendimą dėl rinkimų priima valstijos, pirmiausia ieškiniai pateikiami jų teismuose, — patikslina Jurijus Rogulevas. — Tada galima kreiptis į federalinį teismą."
Respublikonai pateikė apie 20 ieškinių skirtingų regionų teismams. Penki Mičigane, septyni Pensilvanijoje, po du Arizonoje ir Džordžijoje ir vienas Viskonsine. Stebėtojai įtarė sukčiavimą rinkimų apylinkėse, pašto biuletenių atidarymo, jų skaičiavimo ir patvirtinimo pažeidimus. Tačiau pretenzijas reikia pagrįsti didelio masto sukčiavimo faktais, o tai pavyksta ne visur.
Procedūra kiekvienoje valstijoje gali skirtis, nors paprastai tai yra įprastas perskaičiavimas. Pensilvanijoje Baidenas Trampą įveikė 1,2 proc. Pasak respublikonų, demokratų rinkėjams buvo leista keisti užpildytą pašto sąrašą. Be to, buvo suskaičiuota apie dešimt tūkstančių vienetų, išsiųstų rinkimų dieną, tačiau į rinkimų apylinkes patekusių vėliau.
Mičigane kertinis akmuo — Veino apygarda. Iš ten lapkričio 4-osios rytą pradėjo plaukti "žydri" ("demokratų") biuleteniai, o Baidenas laimėjo 146 000 balsų. Iš pradžių teisėjai stojo už tuos, kurie nepatenkinti skaičiavimais. Trampas "Twitter'yje" parašė: "Oho! Turėti drąsos yra puiku!" Tačiau iš naujo apsvarsčius, pretenzijos buvo atmestos.
Arizonoje tariamai dingo dalis balsų dėl įrangos gedimo. Tiesa, pasak valstijos sekretorės Keitės Hobs (Katie Hobbs), byla "laikėsi ant plauko", ir ieškinys galiausiai buvo atšauktas. Panaši istorija yra ir Džordžijoje, tradiciniame respublikonų bastione, kur Baidenas aplenkė Trampą 0,3 procentinio punkto. Iškilo problemų dėl biuletenių skaitytuvo, rinkimų komisija patikrino ginčijamus lapus iš akies. Trampo šalininkai taip pat kalbėjo ir apie "mirusias sielas", tačiau jokių įrodymų nebuvo pateikta.
Džordžijoje Trampo komanda pareikalavo rankiniu būdu perskaičiuoti beveik penkis milijonus biuletenių. Rezultatus komisija turi patvirtinti iki lapkričio 20 dienos. Valstijos sekretorius respublikonas Bradas Rafenspergeris (Brad Raffensperger) patvirtino peržiūrą, tačiau jis pats mano, kad greičiausiai niekas nepasikeis. Trampas iš anksto sukritikavo komisiją. "Jie neleidžia patikrinti parašų", — "Twitter'yje" parašė jis.
Nugalėtojas gauna viską
Dabartinis prezidentas dar turi laiko. "Konstitucija suteikia 30 dienų balsams suskaičiuoti. Ir per 30 dienų po to turi balsuoti rinkikai", — sako Jurijus Rogulevas.
Pagal įstatymus valstijos turi nuspręsti dėl rezultatų likus šešioms dienoms iki rinkikų susitikimo — vadinamosios "saugaus uosto" dienos. Šiemet ji išpuola gruodžio 8 dieną, rinkikai valstijose susirinks ir priims sprendimą gruodžio 14 dieną. Visoje šalyje galioja "nugalėtojas gauna viską" principas, kai kiekvienos valstijos lyderiui atitenka visų vietos rinkikų balsai. Iki gruodžio 23 dienos rezultatai bus pateikti Senatui. Tada, sausio 6 dieną, jie bus svarstomi abiejų Kongreso rūmų posėdyje ir tik tada bus paskelbti galutiniai oficialūs rezultatai.
Teoriškai, net jei Trampui nesiseka perskaičiuoti, jis vis tiek turi šansą laimėti. Sausio 3 dieną baigsis 116-ojo JAV Kongreso įgaliojimai, o 117-asis pradės darbą. Vienas iš Trampo variantų yra šis, jei rezultatas nebus pripažintas naujajame Kongrese, pokalbyje su RIA Novosti pažymi politologas Dmitrijus Drobnickis.
"Balsavus rinkikų kolegijai, naujoji Kongreso sudėtis turi tai patvirtinti. Paprastai tai yra formalumas, tačiau protestą gali pateikti kiekviena valstija, pasirašius vienam senatoriui ir Atstovų rūmų nariui", — teigė agentūros šaltinis.
Prezidento rinkimų lygmeniu to nėra buvę nuo 1876 metų. Tada šalis kelis mėnesius buvo krizėje, o Rutherford'as Hayes'as nugalėtoju buvo paskelbtas tik kovo mėnesį. "Valstijos buvo ties antrojo pilietinio karo riba. Viskas prasidėjo nuo to, kad užginčijo rinkimų kolegijos rezultatus", — sakė Drobnickis.
Kitas variantas — rinkikai nebalsuos taip, kaip tikėtasi. Pagal Konstituciją jie neprivalo laikytis daugumos valios, tačiau kai kurios valstijos tokius įstatymus turi. "Kai kur už pažeidimą gresia kalėjimas, kažkur — bauda, o kažkur tokie balsai pripažįstami negaliojančiais, — aiškina politologas. — Vis dėl to, pasitaiko rinkikų-išdavikų. Pavydžiui, 2016-aisiais tokių buvo trys, bet rezultatui tai neturėjo įtakos".
Be to, priduria Drobnickis, mažai tikėtina, kad dabartinėje situacijoje demokratų rinkikai prieštarautų partijai. Norint grąžinti Trampui pergalę, reikalingos trys valstijos, bent jau Pensilvanija ir Džordžija. Teisminiai ginčai nėra greitas reikalas, tačiau dabartinis prezidentas nepasiduos be kovos. Bent jau jo komanda padarys viską, kad įrodytų, jog Trampas pralaimėjo tik dėl biurokratijos ir reakcingų vadinamosios giluminės valstybės veiksmų.
