VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Vokietija bandė pamaloninti JAV "Nord Stream-2" statybos klausimu, pradėdama statyti Amerikos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus, tačiau dabar šis darbas stringa, dėl kurio artėja "lemiama kova" dėl Rusijos dujotiekio, rašo "Die Welt".
Berlynas tikisi pagerinti transatlantinius santykius vadovaujant Džo Baidenui, tačiau jis yra projekto priešininkas, primena laikraštis. JAV senatas dabar svarsto naujas sankcijas, skirtas draudimo ir sertifikavimo bendrovėms, bendradarbiaujančioms su Rusijos laivais užbaigiant dujotiekį.
"Dar visai neseniai Vokietijos vyriausybė paliko atvirą klausimą dėl dujotiekio statybos užbaigimo, tačiau ir ji netrukus turės pateikti aiškų ir konkretų atsakymą. Taigi lemiama JAV ir Vokietijos kova dėl "Nord Stream-2" artėja", — teigiama pranešime.
Be to, lapkričio pradžioje, netrukus prieš prasidedant diskusijoms dėl naujų apribojimų JAV Kongrese, bendrovė, atsakinga už Amerikos SGD terminalo statybą Vokietijos Vilhelmshafeno uoste, pasitraukė iš projekto, pranešė laikraštis. Tuo tarpu lieka nežinoma, ar pavyks rasti pakaitalą kitame uoste.
"Taigi dabar federalinė vyriausybė rizikuoja tiesiogiai susidurti su sankcijų, kurioms siekė užkirsti kelią, grėsme. Artimiausiu metu ji neturės ką pasiūlyti JAV, kad jos atsisakytų savo ketinimų", — apibendrina "Die Welt".
Projektas "Nord Stream-2"
Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".
Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".
Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.
Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.
Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.
