VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Donaldo Trampo administracija mano, kad išveda šalį iš pasenusių sutarčių, kurios "suteikė priešininkams pranašumo nacionalinio saugumo kaina". Dabar Maskva ketina ieškoti garantijų iš sutartyje likusių įsipareigojimų. Ar yra tikimybė, kad Baideno komanda vėl atvers Amerikos dangų, aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.
Nėra Atviro dangaus be pasitikėjimo
Vienas iš pagrindinių Baltųjų rūmų priekaištų Maskvai yra kontrolės skrydžių apribojimas kai kuriose vietovėse, būtent: Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Čečėnijoje ir Kaliningrade. Amerikiečiai į tai atsakė uždarydami Aliaskos ir Ramiojo vandenyno salų dangų.
Pagal susitarimą nuo 2002 metų 35 dalyvaujančios šalys gali atlikti stebėjimo skrydžius virš viena kitos teritorijos. Gauti duomenys yra prieinami visiems. Tuo tarpu lėktuvai nėra ginkluoti, vaizdo įranga yra iš anksto patikrinta, drauge skrenda inspektuojamos šalies atstovas.
2019 metais pagal Atviro dangaus susitarimą įvyko daugiau nei 1,5 tūkstančio tokių skrydžių. Tačiau stebėti ir stiprinti pasitikėjimą tarp šalių nėra vienintelis tikslas. Yra ir svarbių politinių signalų. Pavyzdžiui, prasidėjus konfliktui Donbase, JAV pralėkė virš Rytų Ukrainos palaikydamos Kijevą.
Nešvarūs žaidimai
Kremlius mano, kad ši sutartis yra labai svarbus abipusio pasitikėjimo ir ginklų kontrolės veiksnys. JAV pasitraukimas iš susitarimo daro jį neperspektyvų, sakė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas. Tačiau Maskva ir toliau laikysis dokumento nuostatų — esant kelioms sąlygoms, pabrėžė Užsienio reikalų ministerija.
Pirma, kad Europos šalys garantuoja, kad neperduos savo skrydžių duomenų JAV. Antra, Rusijos orlaiviai galės patikrinti Amerikos objektus Europoje. Kol kas nėra gauta jokių garantijų, ir Maskvos tai kategoriškai netenkina.
"Ne paslaptis, kad JAV reikalauja, jog jos sąjungininkai pasirašytų dokumentus, pagal kuriuos, Vašingtonui pasitraukus (iš Atviro dangaus sutarties — Sputnik), jie perduos Amerikai informaciją, gautą vykdant stebėjimo skrydžius virš Rusijos", — sakė Konstantinas Gavrilovas, Rusijos delegacijos vadovas Vienos derybose dėl karinio saugumo ir ginklų kontrolės. — Tai ne tik Atviro dangaus sutarties pažeidimas, tai nesąžiningas žaidimas sutarties srityje, kuri tapo dar viena auka Vašingtono strategijoje sistemingai išjungti ryšius tarptautinėje ginklų kontrolės ir neplatinimo architektūroje".
"Tai beprotybė"
JAV pasitraukimas iš Atviro dangaus sutarties pirmiausia paveikia Vašingtono sąjungininkes Europoje. Joms svarbi yra prieiga prie Amerikos lėktuvų surinktų duomenų. Kelių Europos šalių atstovai išreiškė apgailestavimą dėl Vašingtono sprendimo. "Mes suprantame, kad buvo sunkumų, susijusių su nuostatų laikymusi iš Rusijos pusės. Tačiau, mūsų nuomone, tai nėra priežastis pasitraukti iš sutarties", — sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija atkreipė dėmesį, kad JAV nepateikė įrodymų, jog Maskva pažeidė susitarimą. Bendru pareiškimu Ispanija, Belgija, Suomija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Čekijos Respublika ir Švedija pabrėžė, kad Atviro dangaus sutartis išlieka "funkcionali ir naudinga".
Pačiose valstijose šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės. Pavyzdžiui, Senato Užsienio santykių komiteto narys Robertas Menendesas taip vertina Baltųjų rūmų veiksmus: "Prezidentas Trampas akivaizdžiai ignoravo įstatymą ir vienašališkai padarė politiškai motyvuotą pasitraukimą net ir pralaimėjęs prezidento rinkimus".
"Tai beprotybė", — komentavo JAV oro pajėgų generolas ir buvęs Nacionalinio saugumo agentūros direktorius, CŽV direktorius Maiklas Haidenas. Valstybės departamento vadovas Ronaldo Reigano valdymo laikais, Džordžas Šulcas, gynybos sekretorius prie Džordžo Viljamo Bušo, Viljamas Peris ir buvęs Barako Obamos senatorius bei neoficialus patarėjas Samuelis Nunas Baltiesiems rūmams išsiuntė laišką, kuriame ragino išsaugoti Atviro dangaus sutartį.
Susitarimų pabaiga
Per ketverius Donaldo Trampo prezidentavimo metus visas pasaulis įsitikino, kad jis nėra suinteresuotas, kad būtų vykdoma ginklų kontrolė. 2018 metais Amerikos lyderis paskelbė pasitraukiantis iš bendro visapusiško veiksmų plano — 2015 metų Irano branduolinio susitarimo — prisidengęs tuo, kad Teheranas jo nesilaiko.
Po metų tas pats likimas ištiko Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), kurią pasirašė Ronaldas Reiganas ir Michailas Gorbačiovas.
2020 metais administracijos šaltiniai teigė, kad branduoliniai bandymai buvo aptariami Baltuosiuose rūmuose pirmą kartą nuo 1992 metų. Tai pažeistų moratoriumą, taikomą JAV, Rusijai, Kinijai, Britanijai ir Prancūzijai.
2010 metų Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties (START-3) likimas nėra aiškus. Antrasis derybų raundas baigėsi rugsėjį, JAV pasiūlė Rusijai keletą papildomų sąlygų, tarp kurių yra ir tos, kurių neįmanoma įvykdyti: Kinijos prisijungimas prie susitarimo. START-3 galiojimo laikas baigiasi vasario mėnesį, ir RIA Novosti kalbinti ekspertai labai abejoja, ar ją pavyks pratęsti.
Kaip bebūtų, Atviro dangaus sutartis greičiausiai bus paskutinė Donaldo Trampo administracijos auka. Dar per anksti sveikinti Džo Baideną su oficialia pergale, tačiau tikimybė, kad jis užims Ovalųjį kabinetą, auga kasdien.
Įeiti iš naujo
Kai kurie ekspertai mano, kad Baidenas turėtų apsvarstyti galimybę grįžti prie Atviro dangaus sutarties. Tačiau vargu ar taip atsitiks, mano Dmitrijus Suslovas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Kompleksinių Europos ir tarptautinių studijų centro direktoriaus pavaduotojas.
"Jungtinėse Valstijose per kelis dešimtmečius susiformavo aiški pozicija: jei jos pasitraukia iš ginklų kontrolės susitarimo, jos ten nebegrįžta", — sakė jis interviu RIA Novosti. — Be to, valstijos daug metų reiškė pretenzijas Rusijai dėl Atviro dangaus sutarties, net valdant Obamai. Tarp Baltųjų rūmų, Pentagono ir žvalgybos bendruomenės yra sutarimas, kad Maskva nevisiškai laikosi ir pažeidžia dokumento nuostatas".
Be to, pažymi ekspertas, norint grįžti prie sutarties, sprendimą turės patvirtinti aukštesnieji Kongreso rūmai. Atsižvelgiant į tai, kad tai vėl gali būti kontroliuojama respublikonų, tai žada naujų problemų.
Tačiau net jei Baidenas nuspręs pakeisti pirmtako sprendimą, tai užtruks. "Be to, Trampas dabar kelia papildomų kliūčių", — pokalbyje su RIA Novosti sakė Olegas Šakirovas, PIR centro konsultantas ir Pažangių valdymo sprendimų centro vyresnysis ekspertas. Kalbama apie Baltųjų rūmų ketinimus priversti šalies oro pajėgas atsikratyti orlaivių, naudojamų stebėjimo skrydžiams.
"Ilgą laiką dėl respublikonų veiksmų Kongresas neskyrė lėšų jų modernizavimui, ir šios kovos tikslas buvo pakirsti Atviro dangaus sutartį, — aiškina agentūros šaltinis. — Grįžti be stebėjimo lėktuvų bus sunkiau".
Be to, priduria Šakirovas, reikia atsižvelgti į tai, kas užims vietas Baideno biure. Pavyzdžiui, buvęs patarėjas užsienio politikos klausimais Maiklas Karpenteris taip pat priešinosi JAV dalyvavimui Atviro dangaus sutartyje, nes Rusija tariamai renka informaciją apie Amerikos infrastruktūrą piktybiniais kėslais.
Kalbant plačiau, Baideno pagrindinė idėja yra atkurti abipusio pasitikėjimo su Europa santykius, pabrėžia Šakirovas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis jai yra svarbi, galbūt JAV grįš prie jos, nors ir ne iš karto, dėl savo sąjungininkų.
