Lietuvių kalbos specialistai ir Lietuvos prokurorai nusprendė: Valinsko pasakymas, kad tokius kaip Tomaševskį reiktų šaudyti, — ne nusikaltimas.
"Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šiaip jau šaudyt. Po vieną per metus. Pradėti nuo jo, nes tai yra bėda, ką jis daro", — spalio 14 dieną delfi.lt laidoje tokius žodžius ištarė žinomas "šoumenas" ir verslininkas Arūnas Valinskas.
Po šio pasisakymo kilo triukšmelis. Šiuos buvusio Seimo pirmininko žodžius pasmerkė net pats Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, po to, kai buvo žurnalistų paklaustas.
Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurio metu siekė įvertinti, ar tokie Valinsko pasisakymai nėra neapykantos kalba. Pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį.
Šiomis dienomis paskelbta, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė pono Valinsko pasisakyme nusikaltimo požymių neįžvelgė ir nusprendė nutraukti tyrimą. Nekilo nei didelis, nei mažas triukšmas.
Anot prokuratūros, komentuodamas Seimo rinkimų rezultatus ir kalbėdamas apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką Valdemarą Tomaševskį, Valinskas išsakė teiginius, galbūt ir niekinančius, skatinančius neapykantą, kurstančius smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, įsitikinimų ir pažiūrų.
Tačiau remiantis lietuvių kalbos specialistų išvadomis, buvo konstatuota, kad Valinsko išsakyti teiginiai negali būti pripažinti kurstymu smurtauti ar fiziškai susidoroti, nes šių teiginių komunikacinis tikslas nebuvo raginimas ar skatinimas žiūrovus atitinkamai elgtis. Tiesiog buvęs Seimo pirmininkas Valinskas išreiškė savo asmeninę negatyvią nuomonę.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokurorė vis dėlto pažymėjo, kad Valinsko pasisakymo turinys yra menkinamo ir įžeidžiamo pobūdžio.
Taigi, savo saviraiškos laisvę buvęs politikas įgyvendino pasirinkdamas netinkamas kalbinės išraiškos priemones ir taip galbūt pažeidė etikos bei moralės normas. Tačiau ne Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio normomis saugomą vertybę — asmenų lygiateisiškumą.
Prokurorė nurodė, kad laidoje Valinsko išsakyti teiginiai neperžengė politinės kritikos ribų, nes neigiamo atspalvio apibūdinimai buvo panaudoti kalbant apie LLRA-KŠS pirmininko ir politinėje veikloje dalyvaujančių jo bendrapartiečių, kaip politikų, veiklą.
Prokurorė taip pat nurodė, kad pono Valinsko pasisakymai neperėjo į įžeidinėjimą ar menkinimą dėl jo kritikuojamų žmonių asmeninių savybių ar privataus gyvenimo poelgių, nesusijusių su jų politine veikla ar sprendimais. Ir, kad lenkų tautinės mažumos, taip pat LLRA-KŠS deklaruojamų vertybių, idėjų atžvilgiu ponas Valinskas jokių neapykantą kurstančių teiginių neišsakė.
Ponas Valinskas tik pasiūlė šaudyti po vieną per metus. Neetiška ir amoralu.
Įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, remiantis lietuvių kalbos specialistų išvadomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, prokurorė konstatavo, kad buvusiam politikui laidoje pasirinkus žeminamą, niekinamą leksiką buvo išsakyta tik politinė kritika viešiesiems asmenims dėl jų politinės veiklos ir sprendimų, neturint nusikalstamo tikslo skatinti neapykantą ar diskriminaciją žmonių grupei ar atskiriems jai priklausantiems asmenims dėl baudžiamajame įstatyme nurodytų jų savybių — tautybės, įsitikinimų ar pažiūrų.
Pono Valinsko retorika Baudžiamuoju kodeksu taip ir nebuvo įforminta. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dar gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Ar atsiras norinčių teisingumo?
Tie, kas galvoja, kad pono Valinsko retorika "viso labo tėra neatsakingai ištarti žodžiai", turėtų prisiminti, kad dideli nusikaltimai prasideda nuo nužmoginamos retorikos.
Neapykantos kalba atriša rankas neapykantos veiksmams. Ir net jeigu ponas Valinskas pabrėžė, kad jo žodžiai buvo skirti ne lenkams, o nieko bendra su jais neturinčiam lenkui Tomaševskiui, negi kas nors naiviai patikės, kad nuo tokios žinomo "šoumeno" retorikos nenukentės joks Lietuvos lenkas?
Neapykanta nemąsto. Mažai tikėtina, kad kokiam nors "grynakraujui patriotui" prekybos centre, išgirdus ką nors kalbant lenkiškai, "patrioto" galvoje mintys susidėlios tokia tvarka: "Lenkiškai kalba, ne visi lenkai yra tomaševskininkai, galbūt mūsiškis". Labiau tikėtina, kad Tomaševskio ir lenkiškumo sutapatinimas bus visai kitoks. Ir pirma į "patrioto" galvą atėjusi mintis skambės taip: "Koloradas lenkas. Šaudyt!" Juk toks Valinsko naratyvas ir paskleistas. Lietuvos prokuratūra naratyvą pastiprino.
Ar buvimas lietuvių kilmės asmeniu automatiškai reiškia lojalumą Lietuvos valstybei? Jei ne, kodėl tuomet vis suabejojama vien tik tautinių mažumų lojalumu? Ar baimės dėl tautinių mažumų nėra tiek pat perdėtos, kiek ir ramybė bei tikėjimas tautinės daugumos nepriekaištingu elgesiu, mintimis ir geranorišku nusiteikimu tų pačių tautinių mažumų atžvilgiu?
Lietuvos visuomenė nuosekliai įtikinėjama, kad tariami Lietuvos priešai visomis išgalėmis stengiasi formuoti Lietuvos, kaip nedemokratiškos, iškreipiančios istorinę atmintį ir vykdančios politinius persekiojimus valstybės įvaizdį.
Įtikinėtojai vis pabrėžia, kad tariami Lietuvos priešai nuolat eskaluoja kaltinimus Lietuvai dėl neva tariamos Lietuvos rusų ir lenkų diskriminacijos, kitų tautinių mažumų teisės ir žodžio laisvės pažeidimų. Toks, kaip mėgsta sakyti įtikinėtojai, Lietuvos priešų propagandos naratyvas.
Tačiau dažniau reikia į veidrodį pasižiūrėti. Lietuvos įvaizdį formuoja saviškiai. Valinskų ir tapinų skleidžiami naratyvai be konkurencijos. Tariamiems Lietuvos priešams čia nėra ką veikti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
