VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva Tarptautinės rusakalbių teisininkų asociacijos viceprezidentas, tarptautinis advokatas Michailas Jofė teigė, kad baudžiamajam įstatymui šioje byloje suteikiama atgalinė galia.
"Tiesą sakant, šiandien Lietuvos valdžios institucijos neginčija sulaikymo, jos prašo formalių priežasčių neišduoti piliečių. Mes iš tikrųjų turime suklusti, kai baudžiamajam įstatymui suteikiama atgalinė galia, tai yra sąmoningai neteisingas nuosprendis. Akivaizdu, kad tai neveikė 1991 metais. Situacija yra ta, kad Tyrimų komitetas būtent dėl to už akių pateikia kaltinimus ir atlieka procedūras, kurias galima atlikti nedalyvaujant kaltinamajam", — sakė advokatas.
Pasak Jofės, jei Lietuva pateiks pagrįstą atsakymą, niekas nepersekios Lietuvos teisėjų.
"Lietuvos pozicija, nes ji remiasi tik pilietybės faktu, tai yra oficialus pagrindas neišduoti savo piliečių. Bet jei asmuo atsiduria ne Europos šalies teritorijoje, tai, žinoma, ši šalis svarstys galimybę išduoti šį Lietuvos pilietį teisėją nagrinėti šiai bylai. Tikriausiai tai yra pirmas kartas tokioje posovietinės erdvės istorijoje, kai Rusijos valdžia reikalavo išduoti asmenis, įvykdžiusius nusikaltimą prieš Rusijos valstybės interesus, smerkiant, priimant akivaizdžiai neteisingą nuosprendį. Prašau atsakyti pagrįstai — ir niekas jų neieškos. Politiniai [Lietuvos] valdžios sprendimai, kurie priimami pažeidžiant tarptautinę teisę", — sakė advokatas.
Kaip pabrėžė Jofė, Lietuva sukurs kokių nors kliūčių, kad apgintų savo antirusišką politiką.
"Kaip galima toleruoti Rusijos piliečių, kurie, be abejo, Vilniaus televizijos bokšte nepadarė tarptautinio nusikaltimo, nuteisimą. Ne tik todėl, kad Lietuva buvo Sovietų Sąjungos dalis, bet ir todėl, kad nebuvo įstatymų, pagal kuriuos šiandien teisiami Rusijos piliečiai. Lietuvos valdžios institucijų veiksmai nėra teisėti, o mūsų valstybės veiksmai grindžiami tarptautinės teisės normomis. Žinoma, bus sudaromos įvairios kliūtys, nes politika turi būti saugoma. Taip elgiasi Lietuvos valdžios institucijos, ir šiuo klausimu mes galime pateikti tik teisinį įvertinimą — ar atitinka tarptautinius standartus, ar yra kitų neteisėtų veiksmų. Lietuvos valdžia bando atkreipti dėmesį į šią problemą, gindama nacionalinę poziciją į istorinius įvykius, tame tarpe ir ne tokią seną praeitį", — sakė advokatas.
Lietuvos teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska priminė Europos teisingumo komisarui Didjė Reindersui (Didier Reynders), kad neteisėti sulaikymai ir galima ekstradicija yra nepriimtini tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos piliečių atžvilgiu.
Ji inicijavo skubų posėdį po to, kai paaiškėjo, kad Rusijos tyrimų komitetas už akių nuteisė tris Lietuvos teisėjus už nuosprendį byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto.
Anot Dobrovolskos, tokie užsienio valstybės sprendimai, susiję su kitos šalies pareigūnais, įvykdžiusiais savo konstitucinius įsipareigojimus, "prieštarauja teisingumo ir demokratinės teisinės valstybės principams".
Anksčiau Rusijos Federacijos tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. Tyrimo metu buvo imtasi būtinų priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.
