VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Masinė vakcinacija nuo koronaviruso įgauna pagreitį. Gamalėjaus centro sukurta "Sputnik V" jau įrodė saugumą ir aukštą efektyvumą — 91,4 proc. Po registracijos vykusių bandymų dalyviai RIA Novosti pasakojo, kaip jie jaučiasi pasiskiepiję. Apie tai savo straipsnyje rašo autorė Alfija Jenikejeva.
Olga Šemonajeva, 52 metai: "Buvo noras kuo greičiau iškvėpti"
Pagal išsilavinimą esu gydytoja, turiu galimybę išsinagrinėti informaciją, atskirti tiesą nuo melo ir tikrai įvertinti situaciją su kovidu. Mano nuomone, viskas yra labai rimta. Tarp mano pažįstamų yra nemažai tų, kuriems po šios ligos buvo labai sunkių, o kartais ir mirtinų komplikacijų.
Todėl sprendimas skiepytis atsirado seniai. Net planavau dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, bet mane sustabdė galimybė gauti placebą. Aš nesu jauna mergina, man 52 metai. Antsvoris ir gliukozės tolerancijos pažeidimas — tai ne diabetas, o būklė, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio. Šie veiksniai gali sustiprinti ligą, jei užsikrėsčiau. Buvo visos galimybės "nepraslysti" lengvai.
Apskritai laukiau, kada prasidės masinė vakcinacija. Pačią pirmą dieną užsiregistravau "mos.ru" svetainėje.
Prieš skiepijimą šiek tiek jaudinausi. Iš vakaro pakilo spaudimas. Bet tai veikiau nutiko dėl vidinės įtampos. Metai buvo nelengvi — nuolatinis nerimas, krūpčioji nuo kiekvieno čiaudulio. Neduok Dieve, kad tik neužsikrėstų pagyvenę artimieji. Todėl kilo noras kuo greičiau iškvėpti, gauti išganingųjų antikūnų ir įgyti bent kokio pasitikėjimo ateitimi.
Nebijau pačios vakcinos šalutinio poveikio. Kiek įsivaizduoju, "Sputnik V" gali sukelti minimalią riziką. Vaistas buvo sukurtas remiantis gerai žinoma, patikrinta platforma. Taip, galimas karščiavimas, į gripą panašūs simptomai, skausmas injekcijos vietoje. Bet gamintojas sąžiningai apie tai perspėja, ir tai, mano nuomone, nesunku išgyventi.
Suleidus injekciją — jokių neigiamų pojūčių: na, gal šiek tiek skausminga. Man atrodė, kad maždaug po valandos — tuo metu važiavau — atsirado veido hiperemija, tai yra, paraudimas. Tikriausiai, temperatūra pakilo, aš nematavau. Nieko daugiau. Be to, tris dienas injekcijos vieta priminė apie save. Ir tik tada, kai netyčia atsiguldavau ant rankos naktį.
Dabar net kažkoks šventės pojūtis atsirado. Bet vis tiek esu atsargi, visur vaikštau su kauke. Aš tikrai patariu pasiskiepyti pažįstamiems, draugams ir artimiesiems.
Ruslanas Chaitkulovas, 32 m.: "Užsiregistravau, atėjau, pasiskiepijau"
Žinoma, duomenų kol kas nedaug, o koronaviruso vakcinomis ne taip pasitikime, kaip visomis kitomis. Bet kokiu atveju tai geriau nei nieko. Jei yra net maža tikimybė, kad po šios vakcinacijos susiformuos imunitetas, kodėl gi nepasinaudojus ja? Kiek žinau, bet kokios rimtos komplikacijos po vakcinacijos yra mažai tikėtinos. Tai labai reti atvejai.
Mano darbas susijęs su bendravimu su žmonėmis — dėstau universitete ir licėjuje. Nenorėčiau nieko netyčia užkrėsti. Todėl prieš pusantros savaitės užsiregistravau skiepytis per "mos.ru" svetainę, atėjau ir pasiskiepijau. Vakare temperatūra šiek tiek pakilo, krėtė šaltis. Vieną naktį miegojau po keliomis antklodėmis, o kitą dieną viskas praėjo.
Kol kas nesijaučiu visiškai apsaugotas, nes buvo suleista tik pirmoji vakcinos dozė. Sausio mėnesį bus antroji. Bet kokiu atveju, kol nebus atliktas antikūnų testas, nebūsiu šimtu procentų tikras.
Alfija Maksutova, 33 metai: Geriau porą dienų pasėdėti su temperatūra, nei porą savaičių praleisti su dirbtiniu plaučių ventiliavimu"
Esu mokslo žurnalistė ir iš esmės rėmiausi moksliniais informacijos šaltiniais. Ilgai stebėjau vakcinų kūrimo temą ir jos aptarimą, skaičiau mokslininkų nuomones. Rugsėjį "Lancet" pasirodė straipsnis apie "Sputnik V". Susipažinau su juo ir padariau išvadą, kad šis vaistas yra pagrįstas seniai žinomu mechanizmu — tokios vektorinės vakcinos buvo naudojamos maždaug 50 metų. Taip, dabar ji apsaugo nuo kovido, tačiau technologija, pagal kurią ji buvo sukurta, yra sena, patikrinta ir patikima.
Pakviečiau savo vyrą ir tėtį dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kurie tada prasidėjo. Mes su mama susilaikėme, nes buvo mažai duomenų apie rizikos sveikatai grupes. Vyras nebuvo priimtas tyrimams atlikti. Tuo metu buvo pakankamai 30 metų savanorių vyrų, tačiau 59 metų tėtis buvo paskiepytas. Jam nepasireiškė joks šalutinis poveikis ir pamanėme, kad jis gavo placebą. Liūdna.
Po antrosios vaisto dozės jis taip pat jautėsi puikiai. Kai po dviejų savaičių mano tėvui buvo atlikti antikūnų prieš S-baltymą tyrimai, jo titras buvo aukštas. Natūraliu būdu susidarytų tiek daug antikūnų, jei jis sunkiai sirgtų.
Ir mes šiek tiek nurimome. Prasidėjus masinei vakcinacijai, visi suaugę šeimos nariai užsiregistravo, išskyrus motiną, sergančią sunkia lėtine liga. Aš pati sergu astma, ir, deja, dar nėra informacijos, ar vakcina buvo išbandyta tokiems žmonėms kaip aš. Bet vis tiek nusprendžiau, kad tai pakankamai saugu. Šalutinis poveikis manęs negąsdino. Vis dėlto porą dienų pabūti su pakilusia temperatūra yra daug geriau nei praleisti porą savaičių su dirbtinio kvėpavimo aparatu.
Tik man ir mano broliui po vakcinacijos pasireiškė šalutinis poveikis. Žodžiu, porą dienų man skaudėjo galvą, o temperatūra buvo 37,3–37,5. Nieko reikšmingesnio neįvyko. Bet dabar visi jaučiamės daug labiau pasitikintys savimi. Kai tik pasirodys klinikinių tyrimų rezultatai vyresnių nei 60 metų grupei ir žmonėms, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, paskiepysime vienintelį savo šeimos suaugusįjį, kuris liko neapsaugotas, — mamą.
Tiesą sakant, maniau, kad teks laukti skiepų kelias savaites. Bet galima užsiregistruoti dabar bet kuriuo metu. Deja, žmonės bijo skiepų ir nėra labai aktyvūs. Bet, kiek suprantu, didžiausias pavojus "Sputnik V" atveju yra tai, kad vakcina dėl kažkokių priežasčių nesuveiks.
Vladislavas Strekopytovas, 56 metai: "Saviizoliacijos pabaiga"
Esu bendraujantis žmogus, ir pats sunkiausias dalykas per visą šią "koronaviruso istoriją" man buvo būtinybė izoliuotis. Dėl ligos, apsunkinančios COVID-19, balandžio mėnesį turėjau pereiti prie nuotolinio darbo. Devyni mėnesiai be bendravimo su šeima ir draugais yra per daug. Todėl kai pasiūlė vakciną, bėgau pirmųjų gretose skiepytis.
Pasiskiepijau poliklinikoje Arbate. Grįžau iš sodybos, suleido vaistus — ir atgal. Pirmąją dozę gavau gruodžio 11 dieną, sausio 4 dieną bus antroji.
Pati vakcina yra visiškai neskausminga. Jaučiausi gerai. Injekcija buvo atlikta 11 valandą ryto, o reakcija prasidėjo 6 valandą vakaro: temperatūra pakilo iki 38. Tačiau vakcinacijos metu gydytojas mane perspėjo, kad 90 proc. atvejų taip būna. Ir tai tiesa — iš mano draugų, kurie pasiskiepijo "Sputnik V", visiems pirmą vakarą pakilo aukšta temperatūra.
Naktį jaučiausi labai blogai, kaip sirgdamas gripu — buvo tai karšta, tai šalta. Buvau visas suprakaitavęs, tris kartus persirengiau. Iki ryto išgėriau keturis puodelius arbatos su avietėmis. Man labai skaudėjo galvą. Kitą dieną viskas buvo daugmaž normalu. Bet vakare temperatūra vėl pakilo, nors jau buvo žemesnė — šiek tiek daugiau nei 37. Man vėl skaudėjo galvą ir anksti nuėjau miegoti. Trečią dieną nebuvo temperatūros, bet mano veidas paraudo, o rankos ir kulkšnys pradėjo niežėti. Taip pat buvo jausmas, kad limfmazgiai patinę. Ketvirtą dieną viskas praėjo, jokių simptomų.
Nebijojau susirgti koronavirusu dėl skiepų. Supratau, kad mums nesuleidžiamas gyvas virusas. Nebijojau ir šalutinio poveikio. Kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro, skaitau apie koronavirusą ir jo sukeltą infekciją: kas nutinka ligoniams, kokios komplikacijos ir pan. Tai ne juokai ir akivaizdu, kad pandemija nesibaigs rytoj. Vienintelis dalykas dar nėra aiškus, kiek laiko trunka imunitetas po vakcinacijos. Bet bent jau šiek tiek bus galima ramiai pagyventi.
Romanas Maksimovas, 30 metų: "Nenoriu kelti rizikos savo pagyvenusiems tėvams"
Ilgai galvojau apie skiepus. Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Jau norėjau grįžti prie įprasto gyvenimo būdo: eiti į sporto salę, susitikti su draugais. Iki šiol esu ribojęs beveik visus kontaktus. Aš net retai matau savo tėvus. Nenoriu rizikuoti jų sveikata, nes jie yra senyvi ir serga lėtinėmis ligomis. Mes, žinoma, dėvime kaukes, kai juos aplankau, bet vis tiek man neramu. Pasirodžius vakcinos antikūnams, manau, kad bus lengviau.
Mane paskiepijo "Sputnik V" vakcina. Prieš tai perskaičiau turimas medžiagas ir supratau, kad joje nėra nieko blogo. Tokios vakcinos jau buvo gaminamos — technologija buvo sukurta dar Tarybų Sąjungoje — ir jos yra veiksmingos. Žinoma, dabar niekas nežino, kas nutiks ilgalaikėje perspektyvoje, bet aš pats įvertinau daug mažesnę galimą skiepų riziką nei riziką susirgti. Turiu pažįstamų, kurie vis dėlto užsikrėtė koronavirusu. Jie sirgo vidutinio sunkumo infekcija. Atvirai tariant, aš tikrai nenoriu būti jų vietoje.
Buvau paskiepytas gruodžio 20 dieną. Po skiepo pagalvojau: tai pagaliau įvyko. Apsidžiaugiau. Tačiau dar per anksti atsipalaiduoti. Suprantu, kad po pirmosios vakcinos dozės iki vasario, kai susiformuos imunitetas, aš nesu apsaugotas. Todėl iki šiol mano gyvenime niekas nepasikeitė globaliai: vis dar sėdžiu namuose, užsisakau maisto, retai einu į lauką.
Po skiepijimo jaučiau nežymų šalutinį poveikį. Pirmąją dieną — silpnumas, sunkumas galvoje. Temperatūra nepakilo. Injekcijos vieta neparaudo. Keletą dienų staigiai pasukęs ranką jaučiau skausmą. Jei atvirai, aš ruošiausi blogiausiam.
Mano mama serga lėtinėmis ligomis, ir ji bijo skiepytis "Sputnik V". Laukia, kol "EpiVacCorona" pateks į visuotinę apyvartą. Manoma, kad nėra tokių rimtų apribojimų. Mano tėvo sveikata geresnė, jis ketina pasiskiepyti iškart po Naujųjų metų.
Tarp kolegų ir draugų vieni artimiausiu metu planuoja pasiskiepyti, kiti sako: "Porą mėnesių stebėsime, kaip žmonės toleruos skiepus, o jei viskas bus gerai, tada pasiskiepysime". Yra tam tikros inercijos, yra skeptiškų — mes visi skirtingi. Žinoma, tikrai rekomenduočiau skiepytis. Manau, kad tai geriau nei nieko. Bet kiekvienas pats vertina savo riziką.
