VILNIUS, sausio 2 — Sputnik. Mokslininkai naudojo mašininio mokymo metodus, kad nustatytų apie 109 000 anksčiau nežinomų kraterių ant Mėnulio paviršiaus. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Nature Communications".
Krateriai užima didžiąją dalį Mėnulio paviršiaus. Jie priklauso penkiems Mėnulio geologiniams laikotarpiams: donektarui, nektarui, imbrui, eratosthenikui ir kopernikui — iš viso apimantiems maždaug keturių milijardų metų Mėnulio istoriją.
Tarptautinė astronomų sąjunga užfiksavo 9 137 Mėnulio kraterius nuo 1919 metų iki šių dienų. 1 675 iš jų amžius buvo nustatytas ir naudojamas kaip pamatinė vertė atliekant kitų kraterių susidarymo santykinio laiko analizę.
Tačiau rankiniai vertinimo metodai ir naujesnės automatinio kraterio aptikimo programos davė prieštaringų rezultatų. Ypač dviprasmiški yra netaisyklingi krateriai, laikui bėgant sunaikintos struktūros arba susidariusios dėl jaunesnių kraterių.
Kinų mokslininkai iš Džilino universiteto ir Kinijos mokslų akademijos kartu su kolegomis iš Italijos ir Islandijos naudojo duomenis iš Kinijos Mėnulio programos "Chang'e-1" ir "Chang'e-2", kurie 2007–2010 metais sudarė topografinį žemėlapį, nustatydami Mėnulio kraterius.
Šie prietaisai užfiksavo visą Žemės palydovo paviršių 500, 120 ir 7 metrų raiška. Didelio mastelio vaizdai leidžia atsekti didelių struktūrų kontūrus, o mažo mastelio vaizdai leidžia suprasti smulkių kraterių struktūros detales.
Vaizdų apdorojimui mokslininkai taikė perkėlimo metodą, kai anksčiau įgytas žinias kompiuteriniai tinklai naudoja tolesnėms problemoms spręsti. Tyrėjai išmokė gilų neuronų tinklą atpažinti kraterius ir nustatyti jų amžių, naudodami 7 895 anksčiau identifikuotų ir 1 411 datuotų objektų pavyzdį.
Todėl sistema "Chang'e-1" ir "Chang'e-2" vaizduose sugebėjo nustatyti 109 956 naujus kraterius Mėnulio vidurinėse ir žemose platumose. Tai yra dešimtys kartų daugiau, nei buvo atrasta per visą ankstesnį laiką.
18 996 krateriams, kurių skersmuo didesnis nei aštuoni kilometrai, tinklas nustatė susidarymo laiką, kuris yra svarbus norint suprasti visos Saulės sistemos istoriją.
Sistema naudojo morfologinius ir stratografinius amžiaus nustatymo kriterijus. Paaiškėjo, kad dauguma didžiųjų kraterių, kurių skersmuo yra nuo 50 iki 550 kilometrų, priklauso ankstyviausiam donektarijos laikotarpiui, kuris baigėsi maždaug prieš 4 milijardus metų, o mažesni krateriai daugiausia apsiriboja nektaro ir koperniko laikotarpiais.
Mokslininkai mano, kad jų rezultatai gali būti pagrindas kuriant naują kraterių duomenų bazę vidurinėse ir žemose Mėnulio platumose. Jie taip pat spėja, kad jų sukurtą modelį galima pritaikyti ir kitiems Saulės sistemos kūnams.
