VILNIUS, sausio 6 — Sputnik. Praėjusių metų pabaigoje Lietuva paskelbė apie teigiamą migraciją. Laikotarpiu nuo sausio iki lapkričio iš šalies išvyko 30 776 nuolatiniai gyventojai, tai yra 12,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.
Tuo pat metu į Lietuvą imigravo 45 261 žmogus, tai yra 1,2 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.
Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas ir ekonomistas Aleksandras Nosovičius sakė, kad Baltijos šalyse politika vyrauja prieš ekonomiką, dėl ko mažos ir vidutinės įmonės gali labiau nukentėti krizių metu.
"Šiemet, kai baigsis pandemija ir visiškai atsivers ES sienos, tai bus tokia pati situacija kaip 2008–2009 metais, kai šimtai tūkstančių žmonių paliko Latviją, Lietuvą ir Estiją. Šios šalys per kelis mėnesius prarado dešimtadalį darbingo amžiaus gyventojų. Dabar nematau jokių specialių priemonių remti mažą ir vidutinį verslą. Pirma, jos (Baltijos valstybių valdžios — Sputnik) neturi tam pinigų. Antra, nėra noro. Šiomis sąlygomis visiems šiems krovinių vežėjams, paslaugų sektoriui, belieka persikelti į Vakarų Europą ir ten įsidarbinti", — tikina ekspertas.
Pasak jo, bet kokia ekonominė krizė Baltijos šalyse visada sukelia migracijos bangą.
Statistikos departamento duomenimis, gruodį Lietuvoje buvo užregistruoti 2 793 694 žmonės.
Anksčiau Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paragino visus lietuvius būti aktyvius ir įsitraukti į migracijos politikos kūrimą. Seimo pirmininkė paragino išspręsti dvigubos pilietybės klausimą. Pasak Čmilytės-Nielsen, Lietuvos gyventojų svetingumas ir tolerancija atvykstantiems į šalį yra reikšmingi sėkmingai migrantų integracijai.
