VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Po Trečiojo reicho pralaimėjimo asmeniniai Adolfo Hitlerio archyvai pateko pas britus, tačiau jie nenorėjo jais dalytis su Sovietų Sąjunga, nes bijojo, kad Maskva sužinos apie jų užkulisinius kontaktus su naciais.
Tai teigiama išslaptintose Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos archyvinėse medžiagose — jos buvo paskelbtos rinkinyje "Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba. 100 metų. Dokumentai ir liudijimai", praneša RIA Novosti.
Tarp viešai paskelbtų dokumentų yra šifrinė telegrama, 1945 metų birželio 5 d. išsiųsta į Maskvą iš Londono rezidentūros ir pasirašyta operatyviniu pseudonimu "Bob".
"Vokietijos teritorijoje (kuri įeina į sovietų okupacijos zoną) amerikiečių kariuomenės padaliniai užgrobė Vokietijos archyvus. Į britų rankas pateko Hitlerio asmeniniai archyvai. Britanijos valdžia ketina juos parodyti Amerikos, bet ne sovietų valdžiai. Britai bijo, kad jei jie parodys asmeninius Hitlerio archyvus sovietų valdžiai, tada pastarieji sužinos apie jų kontaktą su Hitleriu. Jie taip pat tikisi Hitlerio archyvuose rasti medžiagos apie sovietų ir vokiečių nepuolimo paktą", — buvo parašyta šifrinėje telegramoje.
Londono ir Berlyno ryšius karo metais patvirtina dar vienas dokumentas, taip pat pateiktas naujame rinkinyje. Tai pranešimas, išsiųstas 1942 metų gegužės 27 d. į Maskvą iš Stokholmo žinomo žvalgybos pareigūno, Švedijos rezidento Boriso Rybkino su operatyvinius pseudonimu "Kin". Tas pranešimas buvo susijęs su taikos derybų su Anglija sąlygomis, kurias pateikė Hermannas Göringas.
"Pastaruoju metu Švedijos politiniai sluoksniai kalba apie Göringo memorandumą, kurį gavo Göringo žmonės Švedijoje ir kurio pagrindu rengiamos taikos derybos su britais. Tariamai Göringas nustatė šias sąlygas: Vokietija sudaro aljansą su Anglija ir Amerika prieš "geltonąjį pavojų". Prancūzija kaip didelė valstybė neegzistuos. Anglija liks su visais savo kolonijiniais valdymais, Vokietija kontroliuos Europą su TSRS europine dalimi. Britanijos imperiją garantuos Vokietija ir Amerika", — pranešė Rybkinas.
Rinkinyje "Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba. 100 metų. Dokumentai ir liudijimai" pirmą kartą, naudojant archyvines medžiagas, pasakojama apie pagrindinius Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos istorijos etapus nuo jos sukūrimo 1920 metų gruodžio 20 d. iki šių dienų.
Rinkinyje be kito ko pateikti nauji dokumentai apie Hitlerio agresijos prieš TSRS rengimą, apie Japonijos poziciją stojimo į karą su Sovietų Sąjunga atžvilgiu, apie sąjungininkų antrojo fronto atidarymo perspektyvas, apie separatines JAV ir Didžiosios Britanijos derybas su naciais, apie Vašingtono ir Londono planus pokario pasaulinės tvarkos ir Maskvos sulaikymo atžvilgiu.
Dauguma dokumentų, įtrauktų į rinkinį, pirmą kartą įvedami į mokslinę apyvartą. Knygoje naudojamos medžiagos iš Rusijos išorinės žvalgybos tarnybos archyvų, FSB centrinio archyvo, Rusijos Federacijos prezidento archyvo, Rusijos valstybinio socialinės ir politinės istorijos archyvo ir kitų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą pabrėžė, kad užsienyje bandoma iškraipyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, ir tai daro ne tik nacių bendrininkai, bet ir gerbiamos tarptautinės institucijos, siekiančios savo momentinių konjunktūrinių politinių tikslų. Rusija gins istorinę tiesą, tuo metu ir atskleisdama archyvinius dokumentus, kurių ji turi užtektinai, pabrėžė Putinas.
