VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva Vladimiras Olenčenka, IMEMO RAS Europos studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, sakė, kad diskusija dėl besąlygiškų pagrindinių pajamų įvedimo yra kaip "raminamieji vaistai".
"Kadangi labai išaugo nedarbas visur, tarp jų ir Baltijos šalyse, daugiau nei dešimt procentų... Natūralu, kad socialinė atstkirtis, socialinis protestas auga, ir šiuo klausimu diskusija apie galimybę įvesti besąlygiškas bazines pajamas, savaime suprantama, turėtų turėti raminamą poveikį socialinei įtampai", — sakė jis.
Pasak Olenčenkos, ES šalių biudžetuose tokie išlaidų punktai nenumatyti, todėl, jei bus įgyvendinta iniciatyva, pinigus jai teks paimti iš laisvų lėšų.
"Galima manyti, kad tai gali būti subsidijos. Mes žinome, kad Baltijos šalys gauna aukšto lygio subsidijas iš Europos Sąjungos. Ilgalaikis ES biudžetas, kuris buvo priimtas 2020 metų liepos mėnesį, numato dideles pajamas Baltijos šalims, bet šios įplaukos formuojamos šalių donorių sąskaita. <...> Todėl logiška užduoti klausimą: jei, tarkime, šios subsidijos augs ir bus besąlygiškos bazinės pajamos, tai iš kur šiuos pinigus gaus šalys donorės?" — sakė ekspertas, pabrėždamas, kad tokios šalys turi savo vidinių problemų.
Olenčenka pažymėjo, kad ES skiriamas biudžetas koronaviruso padariniams įveikti susidaro skolinantis ir šalys turės skirti šias lėšas.
"Atsižvelgiant į tai, kalbėti apie besąlygiškų bazinių pajamų galimybę tikriausiai yra netinkama, todėl valstybė turėtų sukurti sąlygas, kuriomis verslas ir visuomenė galėtų harmoningai vystytis", — apibendrino jis.
Europos Sąjunga ir toliau renka parašus pagal pilietinę iniciatyvą dėl besąlygiškų bazinių pajamų įvedimo. Naujausiais duomenimis, ją palaikė per 1 800 estų ir per 2 700 latvių. Balsavusiųjų už iniciatyvą skaičius Lietuvoje buvo mažiausias Baltijos šalyse — ją palaikė 144 žmonės.
