Ties išnykimo riba: Lietuva šiais metais gali prarasti tūkstančius gyventojų 

© Sputnik / Владислав АдамовскийСнегопад в Вильнюсе
Снегопад в Вильнюсе - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Demografinė krizė Lietuvoje tęsiasi kelis dešimtmečius. Daugelis ekspertų teigė, kad pasibaigus pandemijai šalis gali susidurti su nauja migracijos banga

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius ir toliau mažėja.

Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1 176 mažiau nei lapkričio mėnesį. Palyginti su praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 367 žmonėmis.

Получение багажа в аэропорту - Sputnik Lietuva
Politologas: po pandemijos Baltijos šalių laukia nauja masinė migracija

Nuo 2018 metų Lietuva neteko daugiau nei 15 tūkstančių nuolatinių gyventojų.

Naujausiais duomenimis, lapkritį iš Lietuvos emigravo 1 409 Lietuvos piliečiai, į šalį grįžo 1 686 Lietuvos pilietybę turintys žmonės.

Remiantis Statistikos departamento prognozėmis, 2021 metais Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad šiemet jis sumažės beveik penkiais tūkstančiais žmonių — iki 2 788 725. Ateinančiais dešimtmečiais gyventojų skaičiaus mažėjimo tempas paspartės. Prognozuojama, kad 2030 metais Lietuvoje gyvens kiek daugiau nei 2,5 milijono žmonių, o 2070 metais gyventojų skaičius sumažės iki maždaug 1,8 milijono.

Kalbant apie respublikos gyventojų etninę sudėtį, lietuvių dalis, palyginti su bendru nuolatinių gyventojų skaičiumi praėjusiais metais, buvo 85,9 proc. Lenkai sudarė 5,7 proc., rusai — 4,5 proc., baltarusiai — 1,7 proc. Manoma, kad ukrainiečių dalis sudarė 1,2 procento viso nuolatinių gyventojų skaičiaus.
Žydų, latvių, totorių, vokiečių ir romų dalis neviršijo 0,1 proc.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje gilėja demografinė krizė, sukėlusi rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas ir ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Baltijos šalyse politika yra aukščiau ekonomikos, todėl krizių metu smulkusis ir vidutinis verslas gali labiau nukentėti. Eksperto teigimu, pasibaigus pandemijai ir atsivėrus ES sienoms, gali pasikartoti 2008–2009 metų krizės sukelta situacija.

Nosovičius pabrėžė, kad lietuviai greičiausiai pradės keltis į Vakarų Europą ir ten įsidarbins dėl ekonominės krizės ir valdžios nenoro imtis veiksmų.

Naujienų srautas
0