Mirtingumo lygis Lietuvoje pasiekė 30 metų rekordą

© Photo : Facebook / Remigijus Šimašius / S. ŽiūrosБашня Гедиминаса на фоне зимнего Вильнюса
Башня Гедиминаса на фоне зимнего Вильнюса - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Labiausiai mirčių skaičius išaugo gruodžio mėnesį, kai mirė apie šešis tūkstančius žmonių

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuotas rekordinis mirtingumo padidėjimas nuo 1990 metų, spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.

Duomenys rodo, kad per pastaruosius metus pagyvenusių žmonių mirtingumas šoktelėjo, sakė ji. Labiausiai išaugo gruodį, kai žuvusiųjų buvo apie šeši tūkstančiai.

Снегопад в Вильнюсе - Sputnik Lietuva
Ties išnykimo riba: Lietuva šiais metais gali prarasti tūkstančius gyventojų 

Spaudos konferencijoje taip pat aptarti preliminarūs demografiniai rodikliai — gyventojų skaičius, vaisingumas, santuoka, mirtingumas ir tarptautinė migracija.

Pasak pavaduotojos, pernai gyventojų skaičius padidėjo 1,1 tūkstančiu žmonių, tačiau per pastaruosius tris dešimtmečius apskritai šis skaičius sumažėjo ketvirtadaliu.

Teigiama grynoji tarptautinė migracija turėjo įtakos nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiams: Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą imigravo 20 tūkstančių daugiau žmonių nei emigravo. Tačiau natūrali gyventojų dinamika neigiamai paveikė demografinius rodiklius — pernai mirčių buvo 18,9 tūkstančio daugiau nei gimimų.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje vyksta demografinė krizė, sukėlusi rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Remiantis Statistikos departamento prognoze, 2021 metais Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičius. Manoma, kad šiemet jis sumažės beveik penkiais tūkstančiais žmonių — iki 2 788 725. Ateinančiais dešimtmečiais gyventojų skaičiaus mažėjimo tempas paspartės.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas ir ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Baltijos šalyse politika svarbesnė nei ekonomika, todėl krizių metu smulkusis ir vidutinis verslas gali labiau nukentėti. Eksperto teigimu, pasibaigus pandemijai ir atsivėrus ES sienoms, 2008–2009 metų situacija pasikartos Lietuvoje, kai šimtai tūkstančių žmonių paliko Baltijos šalis ir respublikas, dėl to per kelis mėnesius prarado dešimtadalį dirbančių gyventojų.

Nosovičius pabrėžė, kad lietuviai greičiausiai pradės keltis į Vakarų Europą ir ten įsidarbins dėl ekonominės krizės ir valdžios nenoro imtis veiksmų.

Naujienų srautas
0