VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Mokslininkai paskelbė Europos miestus, kuriuose mirčių skaičius, susijęs su oro tarša, yra didžiausias. Apie tai rašoma "The Lancet Planetary Health" publikuotame straipsnyje.
Tyrėjai rėmėsi naujausiais moksliniais įrodymais apie oro taršos lygio ir mirtingumo ryšį, kad apskaičiuotų poveikį, kurį mirtingumui turėtų du skirtingi oro taršos mažinimo scenarijai. Buvo pasitelkti trys matematiniai modeliai, siekiant nustatyti vidutinius kiekvieno teršalo kiekius kiekviename mieste, remiantis 2015 metų vertėmis, ir palyginti su 2018 metų duomenimis.
Tyrimo duomenimis, jei ultragrafinių dalelių PM2,5 ir NO2 dujų kiekis visuose analizuojamuose miestuose būtų PSO rekomenduojamo lygio, būtų išvengta atitinkamai 51 900 priešlaikinės mirties atvejų per metus. Jei taršos lygis sumažėtų iki žemiausių išmatuotų verčių, didžiulis mirčių skaičius galėtų būti sumažintas atitinkamai 125 ir 79 tūkstančiais mirčių per metus.
Didžiausias mirčių skaičius, susijęs su toksiškomis dujomis NO2, pastebėtas Ispanijos, Belgijos, Italijos ir Prancūzijos miestuose. Didžiausias viso mirtingumo procentas (iki septynių procentų) užfiksuotas Madride. Daugiausia mirčių nuo suspenduotų dalelių užfiksuota Po slėnyje Italijoje, Lenkijos pietuose ir Čekijoje. Italijos Brešos mieste mirčių, susijusių su PM2,5, dalis siekia rekordiškai 15 proc.
Dešimt Europos miestų, kuriuose mirtingumas nuo kietųjų dalelių yra didžiausias, buvo: Breša (Italija), Bergamas (Italija), Karvina (Čekijos Respublika), Vičenca (Italija), Silezijos metropolis (Lenkija), Ostrava (Čekija), Jastrzebe-Zdroj (Lenkija), Saronas (Italija), Rybnikas (Lenkija), Haviržovas (Čekija). Į NO2 dešimtuką pateko: Madridas (Ispanija), Antverpenas (Belgija), Turinas (Italija), Paryžius (Prancūzija), Milanas (Italija), Barselona (Ispanija), Mollet del Valles (Ispanija), Briuselis (Belgija), Hernė (Vokietija) ir Argenteuil (Prancūzija).
Šiaurės šalių, įskaitant Suomiją, Islandiją, Norvegiją ir Švediją, miestai pasirodė esą ne tokie pavojingi.
