VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas neturėtų priklausyti nuo tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto situacijos, sakė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovas Arminas Lašetas, išrinktas į Angelos Merkel partijos būstinę. Spėjama, kad jis gali ją pakeisti Vokietijos kanclerio poste.
Ketvirtadienį Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją dėl Navalno arešto, kurioje jie reikalavo, kad Europos Sąjunga "nedelsdama sutrukdytų užbaigti "Nord Stream-2" projektą", taip pat "protingai sustiprintų" ribojamąsias priemones prieš Rusijos Federaciją dėl jo sulaikymo.
"Išpuolis prieš Aleksejų Navalną turi būti pasmerktas kuo griežčiau. Dabar Rusija turi suimti nusikaltėlius, užuot suėmusi poną Navalną. Aš taip pat tikiuosi, kad jis tuoj pat bus paleistas", — sakė Lašetas interviu "Frankfurter Allgemeine Zeitung".
Jis taip pat pažymėjo, kad projekto kritikų užsienio politikos argumentai yra nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į geostrateginius Ukrainos interesus, nes Vokietijos federalinė vyriausybė į sutartis įtraukė nuostatas dėl Ukrainos interesų apsaugos, praneša RIA Novosti.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel anksčiau spaudos konferencijoje sakė, kad jos pozicija dėl "Nord Stream-2" nepasikeitė. Ji taip pat dar kartą pavadino JAV sankcijas šiam projektui netinkamomis, tačiau išreiškė pasirengimą derėtis su naująja JAV administracija dujotiekio tema.
Sausio 16 dieną naujuoju Vokietijos valdančiosios partijos — CDU — vadovu buvo išrinktas Arminas Lašetas; jis gali pakeisti kanclerę Angelą Merkel.
Ieškomas Navalnas iš Vokietijos grįžo į Rusiją sausio 17 dieną. Jis buvo sulaikytas oro uoste, pranešė FSIN. Tolesnę Navalno suvaržymo priemonę nustatys teismas, iki teismo sprendimo jis bus suimtas.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija patarė užsienio politikams, komentuojantiems situaciją su Navalnu, gerbti tarptautinę teisę ir spręsti savo šalių problemas, o pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų politikų pareiškimai šia tema vienodi. Savo ruožtu Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Kremlius neketina klausytis užsienio pareiškimų apie Navalną.
"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. 2019 m. gruodžio mėn. Valstijos įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte.
2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso dujotiekio ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrus Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 d., Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti, teikiančias įmones. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. Nuo sausio 19 dienos JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus".
