VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Latvija, Lietuva ir Estija derasi su Europos Parlamentu dėl "Rail Baltica" finansavimo.
Jei Baltijos šalys negaus liepą pažadėtų 1,4 milijardo eurų per diskusiją dėl septynerių metų ES biudžeto, jos gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų po pandemijos ratifikavimą, kuris neigiamai paveiks kitas šalis, rašo "Politico".
Buvo manoma, kad septynerių metų ES biudžete 2021–2027 metais geležinkelio tiesimo projektui bus skirta 1,4 milijardo eurų — tokį pažadą davė ES vadovai. Tačiau lėšų skyrimui projektui reikalingas Europos Parlamento pritarimas — tai atskira tebevykstančių derybų dalis pagal vadinamąją "Europos sujungimo" transporto infrastruktūros finansavimo programą, kurios vertė — 28,4 mlrd. eurų.
Europos Parlamentas nepritaria tam, kad biudžetas būtų rezervuotas konkretiems projektams ar konkrečiai šalių grupei.
"Negalime biudžete nurodyti asignavimo konkrečiam projektui. Tai nėra įprasta praktika", — sakė Rumunijos europarlamentaras Marianas Marinescu.
Jis paaiškino, kad pagal taisykles lėšų skirstymas pagal Europos sujungimo programą vyksta konkurencijos principu.
Baltijos šalys mano, kad Europos Parlamentas negali atšaukti liepos mėnesio ES šalių vadovų susitarimo, kuris reiškia 1,4 milijardo eurų paskirstymą septynerių metų biudžete "Rail Baltica" projektui. Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai, taip pat Lietuvos prezidentas parašė Portugalijos ministrui pirmininkui Antonio Costa laišką, kuriame prašo užtikrinti, kad ES vadovų sprendimas dėl 1,4 mlrd. eurų "Rail Baltica" būtų įgyvendintas. Baltijos šalių politikai nurodo, kad tai leis trims šalims sklandžiai ir be problemų ratifikuoti vadinamuosius nacionalinius ekonomikos atkūrimo planus.
Anksčiau buvo pranešta, kad visos ES valstybės narės turi patvirtinti nacionalinius planus, kurie vėliau bus perduoti Europos Komisijai, o po to Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano. Siekdama užpildyti ES išieškojimo fondą, kurio bendra suma sieks 750 milijardų eurų, Europos Komisija planuoja skolintis lėšų. Nacionalinių planų tvirtinimo ir paskolų gavimo procesas užtruks keletą mėnesių, o geriausiu atveju pinigai EK bus disponuojami iki vasaros. Jei Baltijos šalys atidės savo planų ratifikavimą, gali užstrigti visas pagalbos teikimo ES šalims kovoje su pandemijos padariniais projektas.
Tuo tarpu kai kuriose šalyse jau prasidėjo trečioji COVID-19 plitimo banga. Valstybėms reikia pagalbos, todėl Portugalija skubina Europos sostines priimti nacionalinius planus. Kuo greičiau jie bus pateikti svarstyti, tuo greičiau ES galės pasiskolinti pinigų ir paskirstyti juos valstybėms narėms.
Primename, kad gruodžio mėnesį Europos Parlamentas patvirtino ES septynerių metų 2021–2027 m. biudžeto planą, kurio suma yra 1,074 trilijonai eurų ir kuriame numatytas pinigų paskirstymo mechanizmas, laikantis teisinės valstybės principų.
Ši suma 2021–2027 metais papildys dar 750 milijardų eurų iš ES atkūrimo fondo, kuris bus paskirstytas bendruomenės valstybėms tikslinei ekonomikos paramai po pandemijos. Pinigai šiam fondui bus pritraukti paskolomis, kurias Europos Sąjunga grąžins iki 2052 metų.
Europos Komisijos narys už ekonomikos reikalus Paolo Gentiloni sakė, kad nacionaliniai ekonomikos atkūrimo planai bus pradėti svarstyti nuo vasario antrosios pusės. Europos Komisijai reikės dviejų mėnesių, kad juos įvertintų ir patvirtintų, tada per mėnesį Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano.
