VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) paskelbė nuosprendžio, Kijevo karinės apygardos karinio tribunolo paskelbto prieš 75 metus naciams, atsakingiems už civilių gyventojų genocidą Ukrainos žemėje Didžiojo Tėvynės karo metu, medžiagą, rašoma RIA Novosti.
Kijevo teismo proceso metu teismas išnagrinėjo okupantų padarytus žiaurumus daugelyje Ukrainos regionų. Tribunolas dirbo 1946 metų sausio 17–28 dienomis apygardos Karininkų rūmuose. "Kievo Nurnbergas" buvo atviras, teismo procesą išsamiai nušvietė spauda — centriniai sovietiniai laikraščiai "Pravda" ir "Izvestija", vietinė spauda, dirbo fotografai ir operatoriai.
Žiaurūs įsakymai
Ant teismo suolo atsidūrė 15 hitlerininkų — nuo viršininkų iki siaubingų nežmoniškų sumanymų vykdytojų.
Tarp jų buvo Kijevo ir Poltavos sričių saugumo policijos ir žandarmerijos viršininkas, SS grupenfiureris Paulis Šejeris, organizavęs gaudynes, po kurių į vokiečių vergiją pateko 142 tūkstančiai kijeviečių, baudžiamąsias akcijas prieš partizanus ir civilius. Šejeris vadovavo masiniams sušaudymams Babij Jare, kur buvo nužudyta apie 150 tūkst. sovietų piliečių, daugiausia žydų. Dar vienas kaltinamasis — SS grupenfiureris Karlas Burkhardtas — buvęs 6-osios armijos užnugario komendantas Stalino (vėliau Donecko) ir Dnepropetrovsko sričių teritorijoje, Kijevo karo komendantas. Jis buvo šešių karo belaisvių stovyklų, kuriose šimtai kalinių žuvo nežmoniškomis sąlygomis, organizatorius; buvo atsakingas už civilių sunaikinimą ir priverstinį 25 tūkstančių moterų ir 3 tūkstančių kalnakasių išsiuntimą į Vokietiją.
SS brigadenfiureris Ekhartas Hansas fon Čamer und Ostenas vadovavo Ukrainos SSR Poltavos srityje veikusiai 213-ajai saugumo divizijai, vėliau buvo pagrindinės lauko komendantūros Nr. 392 komendantas. Jis buvo atsakingas už civilių kankinimus ir masinius sušaudymus, karo belaisvių stovyklos Kremenčiuke organizatorius. SS Obersturmbanfiureris, apygardos komisaras Georgas Heinišas buvo laikomas vienu pagrindinių represijų organizatorių ir buvo pripažintas kaltu dėl penkių tūkstančių sovietų piliečių nužudymo. Jo įsakymu Melitopolyje buvo sušaudyti 3 tūkstančiai vaikų. Pulkininkas leitenantas Georgas Trukenbrodas, Pervomaisko, Korostyševo, Korosteno karo komendantas, buvo apkaltintas sovietų piliečių (apie keturis tūkstančius žydų) areštais, kankinimais ir sušaudymais.
SS Hauptšturmfiureris Oskaras Valizeris, Kijevo srities Borodianskos tarprajoninės komendantūros komendantas, buvo apkaltintas kankinimų ir masinių civilių gyventojų sušaudymų Borodiankos kaimo ir aplinkiniių kaimų (daugiau kaip trys tūkst. civilių), gyvų žmonių sudeginimo Mirčos, baudžiamųjų ekspedicijų organizavimu.
Zonderfiureris Fricas Bekenhofas — Kijevo srities Borodianskio rajono žemės ūkio komendantas — organizavo maisto iš civilių gyventojų konfiskavimą (penki tūkstančiai tonų duonos, dešimt tūkstančių tonų bulvių, trys tūkstančiai karvių), vykdė plėšimus.
Oberleitenantas, lauko žandarmerijos būrio vadas Emilis Frydrichas Jogšatas Artemovsko gyvenvietės apylinkėse asmeniškai nušovė 10–15 sovietų piliečių grupių, tarp kurių buvo senų vyrų, moterų ir vaikų. Lauko žandarmerijos leitenantas, 44-osios pėstininkų divizijos lauko žandarmerijos vadas Emilis Knolis, būdamas karo belaisvių stovyklos komendantu Charkovo srities Balaklejevskio rajono Andrejevkos kaime, kartu su savo pavaldiniais sistemingai sušaudė karo belaisvius ir civilius, sudarė kaliniams nepakeliamas sąlygas, kurios lėmė jų mirtį.
Oberjefreitorius, SS divizijos "Vikingas" karys Hansas Izenmanas dalyvavo sovietų piliečių sušaudymuose Lvovo, Berdičevo, Tarašo miestuose. Vien Lvove jis asmeniškai nušovė apie 120 žmonių. SS Oberšarfiureris, Dnepropetrovsko srities Dneprodzeržinsko rajono SD saugumo tarnybos viršininkas Vilhelmas Gelerfortas asmeniškai kankino areštuotus. Jo nurodymu buvo suimti, sumušti ir sušaudyti apie 300 žmonių. Puskarininkis, 323-iojo atskirojo saugumo bataliono kuopos vadas Vilis Majeris kartu su "koviniu būriu" dalyvavo 14 tūkstančių Sarnų miesto gyventojų sušaudyme, iš kurių 220 žmonių jis asmeniškai nužudė.
Tarp kaltinamųjų buvo ir oberjefreitorius, 1-osios vokiečių tankų armijos 73-ojo atskirojo bataliono karys Johanas Paulis Laueris (kuriam dalyvaujant buvo sušaudyta 100 žmonių Lvove ir 400 — Vinicoje), oberjefreitorius, buvęs Borodiansko tarprajonio ortskomendatūros kanceliarijos viršininkas Augustas Šadelis ir policijos vachmistras, buvęs Ostlando policijos bataliono kuopos vado pavaduotojas Borisas Drachenfelsas-Kaljuveris.
Kitų nacių parodymai teisme įrodė, kad naciai užsibrėžė tikslą sunaikinti civilius gyventojus okupuotose Ukrainos teritorijose.
"Aš maniau, kad kuo daugiau sovietų piliečių bus sunaikinta, tuo lengviau bus mums, vokiečiams, vykdyti savo kolonijinę politiką", — sakė Burkhardtas.
Valireris prisipažino žudęs ir davęs įsakymus "užtikrinti vokiečiams platesnę gyvenamąją erdvę". Jogšatas paaiškino vaikų nužudymą tuo, kad tie liko be jau nužudytų tėvų, todėl jiems būtų sunku gyventi. Izenmanas pasakojo apie sušaudymų detales: "Maždaug 45-50 žmonių buvo atvesti prie duobės. Jie stovėjo priešais mus, ir mes juos sušaudėme kulkosvaidžiais, automatais ir karabinais".
Viešas atpildas
Sausio 28 d. pirmininkaujantis procesui teisingumo pulkininkas Terentijus Sytenka paskelbė nuosprendį. Tribunolas pripažino kaltais visus 15 kaltinamuosius "masinių šaudymų, žiaurumų ir smurto prieš taikius sovietinius piliečius ir karo belaisvius, miestų ir kaimų sunaikinimo, gyventojų apiplėšimo ir ištrėmimo į vergiją įvykdymu", tai yra nusikaltimų, numatytų TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1943 m. balandžio 19 d. nutarime dėl bausmės priemonių nacių nusikaltėliams ir jų parankiniams, įvykdymu.
Šejeris, Burkhardtas, fon Čamer und Ostenas, Heinišas, Valizeris, Trukenbrodas, Gelerfortas, Knolis, Bekenhofas, Izenmanas, Jogšatas ir Majeris buvo nuteisti mirties bausme pakariant. Laueris gavo 20 metų, o Šadelis ir Drachenfels-Kaljuveris — 15 metų katorgos darbų. "Nuosprendžiui vienbalsiai pritarė teismo salėje buvę Kijevo miesto darbuotojai", — rašė laikraštis "Pravda".
Vieša mirties bausmė įvyko kitą dieną, sausio 29 d., 17:00. Medinis ešafotas buvo pastatytas Kijevo centre, Kalinino aikštėje. Dabar tai yra Nepriklausomybės aikštė, kur dabar reguliariai rengiamos ukrainiečių nacionalistų fakelo eisenos.
Aikštėje ir gretimoje Kreščatiko gatvėje susirinko daugiau nei 200 tūkstančių miestiečių. Dokumentinės kinokronikos kadrai, kuriuose užfiksuota pakorimo procedūra, priklausantys Rusijos valstybiniam kino ir fotodokumentų archyvui, paskelbti žurnalo "Rodina" tinklalapyje.
Šiuose kadruose galima pamatyti, kaip prie ešafoto, kuris susidėjo iš šešių sekcijų, privažiavo sunkvežimiai su atviromis platformomis. Nuteistieji stovėjo ant jų su užrištomis rankomis už nugaros. Ant kaklo jiems užmetė kilpas. Tada automobiliai nuvažiavo, o naciai liko kabėti kilpose.
"Daugybė darbuotojų, esančių Chreščatike, bausmės įvykdymą sutiko visuotiniu pritarimu", — rašė "Pravda".
