"Linava" prašo Konkurencijos tarybos pradėti tyrimą dėl savivaldybių vežėjų diskriminavimo

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava" prašo Konkurencijos tarybos pradėti tyrimą dėl savivaldybių keleivių vežėjams taikomų diskriminacinių sąlygų ir panaikinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei "INVEGA" taisykles, kurios neleidžia joms pretenduoti į paramą verslui, nukentėjusiam per COVID-19 pandemiją, praneša "Linava" spaudos tarnyba.

Šis sprendimas buvo priimtas kovo 5 dieną vykusiame keleivinio transporto regioniniame susirinkime, su keleivinio transporto įmonėmis įvertinus šių institucijų taikomas sąlygas minėtai paramai gauti.

Asociacijos "Linava" duomenimis, per 2020 metų kovo–rugsėjo mėnesius, šaliai kovojant su pandemija, keleivinio transporto sektorius patyrė beveik 25 mln. eurų nuostolių, negavo daugiau kaip 64 mln. eurų pajamų, tai yra, jos sumažėjo 56 proc., o keleivių prarasta 74,4 mln. arba 42 proc.

Pasak generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, savivaldybėms priklausantys tarpmiestiniai keleivių vežėjai neturi net teorinės galimybės pretenduoti į jokią valstybės paramą verslui, nukentėjusiam per pandemiją.

"Dėl karantino suvaržymų visos keleivinio transporto įmonės susidūrė su didžiuliais sunkumais. Jos privalėjo atsisakyti didžiosios dalies tarpmiestinių maršrutų, drastiškai sumažėjo keleivių skaičius, toliau krenta pajamos, jų nebesurenkama net būtiniausioms išlaidoms. Kai kurios įmonės jau sustabdė arba sumažino teikiamų paslaugų apimtį. Ypač sudėtinga situacija savivaldybėms priklausantiems vežėjams, kurie negali pretenduoti į jokią valstybės paramą", — sakė Buivydas.

Jo teigimu, savivaldybėms priklausantys keleivių vežėjai, nesulaukdami kompensacijų dėl patiriamų ekonominių sunkumų, gali pasitraukti iš rinkos, dėl ko nukentėtų keleiviai, kurie jau ir dabar patiria sunkumų, kai nebeliko kai kurių įprastų maršrutų.

"Šios įmonės jau yra ties žlugimo riba. O tai, kad sukurtos taisyklės neleidžia pasinaudoti nei subsidijomis, nei kitokia parama, savivaldybių įmones veda prie žlugimo. Jos ir iki pandemijos turėjo nemažai finansinių įsipareigojimų, kurie niekur nedingo. Tai, kad nesurenkama pajamų — ne priežastis nemokėti atlyginimų darbuotojams, nepilti degalų į dar vykstantį keleivinį transportą, jo neapdrausti, neremontuoti sugedus", — sakė asociacijos inovacijų ir bendrųjų reikalų sekretorius Andrius Burba.

Anot Burbos, absurdiška yra tai, kad savivaldybių įmonės, atitinkančios visus kriterijus paramai gauti, negauna jos vien dėl to, kad šių įmonių akcijos priklauso savivaldybėms. Taip pat jis pridūrė, kad jų situacija yra kur kas sunkesnė nei privačių.

"Linavos" atstovai sakė, kad realiai veikiančių finansinės paramos priemonių nenumatyta, į kurias galėtų pretenduoti savivaldybių įmonės, nukentėjusios dėl pandemijos, tad jų veikla stoja, apyvartos ir toliau krenta, o valstybė to adekvačiai nekompensuoja.

Taip pat priminta, kad nuo šių metų sausio 1 dienos nebeliko ir vienintelės priemonės paramai gauti, kuria iki tol galėjo naudotis savivaldybių įmonės — subsidijų už prastovas darbo vietoms išlaikyti ir poprastovinį laikotarpį karantino metu.

Vežėjai įsitikinę, kad priimant sprendimus dėl koronaviruso pandemijos sukeltų pasekmių mažinimo, privalu laikytis Konkurencijos įstatymo reikalavimų, ką savo ankstesniuose nutarimuose yra pabrėžusi Konkurencijos taryba.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.