Aplink "grėsmės": Lietuvos kariškiai pasiskundė "dezinformacija" žiniasklaidoje

Kaip tvirtina ginkluotosios pajėgos, "priešiška" informacija buvo skleidžiama sąmoningai, siekiant sukelti visuomenės nepasitenkinimą ir nusivylimą valstybe

VILNIUS, kovo 10 — Sputnik. Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuoti 382 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, pranešė Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

Palyginti su pastarųjų 6 mėnesių duomenimis, dezinformacijos incidentų skaičius išaugo beveik 32 procentais.

"Vasario pabaigoje taip pat neutralizuota kompleksinė, prieš Lietuvą ir Lenkiją nukreipta informacinė operacija, kuria siekta diskredituoti abiejų šalių politikus ir žiniasklaidą bei Jungtinių Amerikos Valstijų karius. Šia operacija buvo bandoma tikslingai paveikti Lietuvos ir Lenkijos visuomenių pasitikėjimą savo šalių gynybos institucijomis ir oficialia žiniasklaida", — rašoma pranešime.

Lietuvos kariuomenės duomenimis, pagrindiniais dezinformacijos taikiniais vasario 1–28 dienomis buvo Lietuvos siekis "vykdyti teisės viršenybe ir demokratija pagrįstą užsienio politiką, aktyviai dalyvauti NATO pajėgumų stiprinimo procese ir ieškoti galimybių naujam kariniam poligonui steigti". Taip pat skaitytojai neva buvo klaidingai informuoti apie Lietuvos veiksmus pasitraukiant iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), Klaipėdos SGD terminalą ir kasdieninius šalies ekonomikos ir socialinės politikos procesus.

Viena iš labiausiai "eskaluotų" temų, pasak karo analitikų, vasario mėnesį išliko Lietuvos ir Baltarusijos santykiai.

"Lietuva toliau kaltinama bandymais destabilizuoti padėtį ir kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, "antibaltarusiška" užsienio politika, menamu spaudimu kaimyninei valstybei. Šie teiginiai dažnai buvo siejami su Lietuvos ekonominiais ir socialiniais "praradimais" dėl užimamoms pozicijos. Teigta, kad Lietuva prarado Baltarusijos ir Rusijos krovinių tranzitą bei stabilias pajamas, ir, "aklai" taikydama sankcijas, nepagailėjo savo pačios piliečių, dirbančių Baltarusijai priklausančioje sanatorijoje "Belorus". Todėl neva to paties gali sulaukti ir Klaipėdos uosto darbuotojai", — sakoma pranešime.

Taip pat vasario mėnesį, pasak Lietuvos kariuomenės, suaktyvėjo dėmesys Lietuvos ir Rusijos santykiams. Kariuomenės duomenimis, Vilnius ir kitos Baltijos šalys yra kaltinamos rusofobija, žmogaus teisių pažeidimais, laisvės apribojimu ir JAV nurodymų laikymusi.

Per praėjusį mėnesį "Lietuvos valstybei priešiškoje žiniasklaidoje" toliau buvo eskaluojami "melagingi naratyvai" apie BelAE, narystę NATO, konstitucinių pagrindų apsaugą ir kitas temas, pranešė kariuomenė.

"Tuo buvo siekiama daryti poveikį Lietuvos visuomenei, mažinti piliečių lojalumą valstybei, menkinti jų pasitikėjimą šalies institucijomis bei narystės NATO aljanse svarbą. Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti nepasitenkinimo ir nusivylimo valstybe nuotaikas visuomenėje, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje Lietuvos žmones", — rašoma pranešime.

Nuo protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento rinkimų rezultatai esą yra "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Lukašenką.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems.

Be to, neseniai paaštrėjo ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE. Branduolinis objektas perėjo visus būtinus patikrinimus, daugelis ekspertų patvirtino jo saugumą, tačiau Lietuva ir toliau griežtai kritikuoja projektą ir vadina jį "grėsme nacionaliniam saugumui".