Latvijos prokuratūra atsisakė nutraukti rusakalbių žurnalistų bylą

Latvijos Rusijos sąjunga surengė konferenciją, kurioje dalyvavo Latvijos, Rusijos, Lietuvos, Estijos, Vokietijos ir Belgijos, taip pat žmogaus teisių organizacijų atstovai. Jie aptarė situaciją dėl spaudimo rusakalbei žiniasklaidai

VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Rygos prokuratūra atsisakė nutraukti bylą prieš latvių žurnalistus, bendradarbiavusius su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", praneša RIA Novosti.

Apie tai pranešė žurnalistė Ala Berezovskaja konferencijoje, kurią Latvijos Rusijos sąjunga surengė gindama žiniasklaidos atstovus, kuriuos sulaikė šalies valstybės saugumo tarnyba.

"Šios konferencijos priežastis galbūt buvo prižiūrinčios Rygos teismų apygardos prokuratūros sprendimas, kur mes kreipiamės prašydami nutraukti žurnalistams iškeltą baudžiamąją bylą, visų pirma tai liečia ir mane. Prokuratūra atsisakė, ir tai buvo pirmoji instancija", — sakė ji, nurodydama, kad sprendimas buvo apskųstas Generalinei prokuratūrai.

Gruodžio mėnesį kai kurie Latvijos autoriai, rašantys "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apieškoti ir apkaltinti pagal šalies baudžiamojo įstatymo 84 straipsnį už ES sankcijų režimo pažeidimą. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti, jiems gresia bausmė iki įkalinimo.

Šie leidiniai siejami su žiniasklaidos grupe MIA "Rossija segodnia", jiems rašantys latvių žurnalistai nėra darbuotojai, o veikia kaip laisvai samdomi autoriai.

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamaisiais veiksmais ir žiniasklaidos laisvės pažeidimu. Ministerija priminė, kad ES sankcijos asmeniškai taikomos MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui ir negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos holdingu.

Konferencijoje dalyvavo rusakalbiai žurnalistai iš Latvijos, Rusijos, Lietuvos, Estijos, Vokietijos ir Belgijos, taip pat žmogaus teisių organizacijų atstovai. Jie aptarė situaciją dėl spaudimo rusakalbei žiniasklaidai.

Žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse

Baltijos šalyse Rusijos žiniasklaidos ir žurnalistų veikla yra nuolat trukdoma. Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad oficialus Vilnius, Ryga ir Talinas trukdo tiesioginiam žurnalistų darbui ir trukdo jiems atlikti savo profesines pareigas.

Baltijos šalių valdžios veiksmai paveikė ir Sputnik agentūrą. Sputnik Lietuva buvo minima Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Operacijų tarnybos antrojo departamento parengtose metinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos pareigūnų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą".

Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jam uždrausti šalyje. Be to, Lietuva bando apriboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Buvo pranešta, kad kanalo "RTR-Planeta" retransliavimas gali būti sustabdytas dėl "pažeidimų", atskleistų "60 minučių" programoje, dalyvaujant Rusijos Valstybės Dūmos deputatui Vladimirui Žirinovskiui.

Lietuva politiko poziciją vertino kaip "karo ir neapykantos kurstymą", tuo tarpu Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timūras Šafiras teigė, kad tai yra pritemptas pretekstas. Pasak jo, Rusijos žiniasklaida daugelį metų yra spaudžiama Baltijos šalyse. Šiemet šalyje buvo uždrausta transliuoti penkis RT televizijos kanalus.

Lietuva sprendimą argumentavo tuo, kad jiems vadovauja naujienų agentūros "Rossija segodnia" generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

 

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse

© Sputnik