Per dvejus metus teršalų koncentracija Vilniuje padidėjo 20 proc.

Dėl išaugusios taršos "Vilniaus vandenų" eksploatuojami valymo įrenginiai yra pajėgūs nuotekas išvalyti 80 proc. efektyvumu

VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Nuotekose randamų teršalų koncentracija dėl neatsakingo verslo ir gyventojų elgesio nuo 2018 metų išaugo penktadaliu, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" naujas tyrimas. 

Taip sparčiai augant taršai, net pažangiausi valymo įrenginiai nebus pajėgūs pilnai išvalyti nuotekų, o tai gali sukelti rimtų pasekmių gamtai — pablogėti vandens telkinių būklė, teigiama bendrovės pranešime.

Nuo 2018 iki 2020 metų teršalų koncentracija Vilniaus apskrities nuotekose vidutiniškai paaugo 20,01 proc. Ypač smarkiai minėtu laikotarpiu augo chloridų (t. y. druskos iš maisto pramonės ir kelių barstymo) koncentracija — 82 proc.

Taip pat didėja sunkiųjų metalų tarša: gyvsidabrio ir jo junginių koncentracija per dvejus metus išaugo 1,5 karto, aliuminio — daugiau nei dvigubai, nikelio ir jo junginių — beveik 55 proc., chromo — 43 proc. Sunkieji metalai į nuotekas patenka daugiausia dėl nekontroliuojamų gamybos procesų ar netinkamo pramonės įmonių nuotekų tvarkymo.

Pastaruosius kelerius metus nuotekose stebimas ir cheminių medžiagų, naudojamų gyventojų buityje, augimas. Į nuotekas iš namų atiteka ftalatai, bisfenolis A, alkilfenoliai ir kitos medžiagos, kenkiančios žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių cheminių medžiagų didėjantis kiekis nuotekose byloja apie augantį cheminių valiklių bei plastiko turinčių produktų vartojimą buityje.

Dėl išaugusios taršos ir teršalų spektro "Vilniaus vandenų" eksploatuojami valymo įrenginiai yra pajėgūs nuotekas išvalyti vidutiniškai 80 proc. efektyvumu.

"Nors didelė dalis visuomenės išreiškia norą ir pasiryžimą gyventi tvariai, pastaraisiais metais nuotekų tarša nemažėja. Priešingai ji kasmet paauga maždaug dešimtadaliu. Didžiąją investicijų dalį skiriame valymo įrenginių atnaujinimui, juo modernizuojame tam, kad į upes išleistume saugias, pilnai išvalytas nuotekas, tačiau net didžiausios mūsų pastangos ir naujausios technologijos nepadės užtikrinti vandens telkinių švaros, jeigu tarša taip sparčiai augs, o verslas ir gyventojai nesupras atsakingo elgesio svarbos", — aiškina Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Šiais metais "Vilniaus vandenų" užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad tik 44 proc. Lietuvos gyventojų rūpinasi gamta, kreipdami dėmesį, ką jie išpila į kriauklę ar klozetą. Taip pat tik 27 proc. žmonių renkasi ekologiškus produktus ir tik 28 proc. vengia plastiko produktų.

Didžiausias iššūkis — pramonė

Didžiausia atsakomybė dėl nuotekų taršos tenka pramonės įmonėms, ypač gamybos pramonei.

Nors 2020 metais dėl karantino pramonės apsukos buvo sulėtėjusios ir jos išleisdavo mažiau nuotekų, teršalų koncentracija jose vis tiek augo.

Neretai pasitaiko atvejų, kai įmonės supila į nuotekas draudžiamas medžiagas ar net atliekas, užterštas nuotekas išleidžia nelegaliai. Siekiant kovoti su tokiais atvejais "Vilniaus vandenys" yra įkūrę specialistų komandą — Taršos užkardymo grupę.

"Ši grupė deda dideles pastangas, siekiant išaiškinti įmones, kurios išleidžia į nuotekas neleistinas medžiagas ir šią veiklą užkardyti. Įmones įpareigojame keisti savo gamybos procesus, kurie mažintų taršą. Vien per 2020 m. Taršos užkardymo grupė atliko 120 įmonių patikrinimų bei 66 stambiems verslo klientais sugriežtino sutartinius susitarimus dėl nuotekų tvarkymo. Tuo pačiu suprantame, kad verslui reikia padėti suprasti, kaip elgtis atsakingiau, kaip tinkamai tvarkyti susidarančias ir į mūsų tinklus išleidžiamas nuotekas tad kitas mūsų žingsnis — bendradarbiavimas su verslu konsultuojant ir ruošiant verslui specialų rekomendacijų ir gerosios praktikos gidą", — sako Švaikauskas.

Vadovas taip pat pažymi, kad siekiant mažesnės taršos iš verslo įmonių būtina keisti Lietuvos įstatymus. Pagal dabartinę tvarką neretai lieka nenubaustas teršalus į nuotekas išleidęs tikrasis teršėjas, o baudų sulaukia vandentvarkos įmonės.