Ekspertas: Lietuva tuoj ims laukti, kad jai ant galvos "nukris Putinas"

Šalies valdžia "apsuko galvas" savo šalių gyventojams "Rusijos grėsmės" mitu, pareiškė atsargos pulkininkas Viktoras Baranecas

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Lietuva yra visiškai nesavarankiška savo karinėje politikoje, interviu Sputnik Lietuva sakė atsargos pulkininkas, laikraščio "Komsomolskaja pravda" karo apžvalgininkas Viktoras Baranecas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su aplinkos ministru Simonu Gentvilu sutarė dėl galimybių naujam kariniam poligonui įrengti Lietuvos teritorijoje.

Jei tyrimo išvados nustatys poreikį objektą įrengti kitoje, ne vakarinėje Lietuvos dalyje, jo įrengimas ir bus numatytas kitoje Lietuvos teritorijos vietoje.

Eksperto nuomone, JAV ir NATO nori paversti respubliką "viena iš militaristinių gamyklų".

"Apie ją juk juokaujama, kad tai vienintelė kariuomenė pasaulyje, kurią visą galima pamatyti per tris minutes kariniame parade. Ir štai kyla klausimas: nykštukinė, iš esmės, armija, jai trūksta erdvės. Tai taip pat yra šios valstybės karinės politikos nesavarankiškumo stoka ir, kita vertus, tai yra šios šalies generolų bandymas įsiteikti NATO ir parodyti, kad apskritai ji sąžiningai vykdo visas direktyvas, kurias gauna iš NATO štabo Briuselyje", — sakė Baranecas.

Pasak jo, Lietuvai kyla rimtas pavojus dislokuojant karinį poligoną, ypač jei jis yra netoli Rusijos sienų.

"Žinant labai žemą šios šalies karininkų parengimo lygį, neatmetu, kad jei šis poligonas bus netoli Rusijos Federacijos sienų, gali kilti labai rimtų bėdų, kai šios nykštukinės Baltijos šalies sviedinys gali įskristi į Rusijos teritoriją, o tai, atsiprašant, gali pakvipti labai rimtomis pasekmėmis", — sakė jis.

Karo apžvalgininkas taip pat atkreipė dėmesį į ekonominį klausimą, susijusį su naujo poligono statybomis Lietuvoje.

"Šios valstybės Krašto apsaugos ministerija turi ne itin storą piniginę. Ir naujo poligono statymas skurdaus karinio biudžeto sąskaita sukels persitempimą. Čia ir teks pasirinkti — ar reikalingas žemės gabalas, kuris būtų gana naudingas bulvėms, kviečiams, burokėliams auginti, arba reikalinga ši žemė sviediniams ir bomboms", — sakė Baranecas.

Jis neatmetė, kad NATO poligonas Lietuvoje reikalingas kaip placdarmas ginklams dislokuoti strategiškai svarbiame regione.

"Jei <...> iš tikrųjų, nuostabi pirmos klasės žemė skiriama tik amerikiečių tankams ar orlaiviams sutalpinti... Man atrodo, kad šios valstybės žmonės neturėtų tam pritarti. <...> Jau apsuko gyventojų galvas ["Rusijos grėsme"] taip, kad man atrodo, jog šių Baltijos šalių sostinėse laukiama, kada [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas kartu su [Rusijos gynybos ministru Sergejumi] Šoigu nusileis iš 76-os Pskovo oro divizijos lėktuvų", — sakė karo apžvalgininkas.

NATO pajėgų didinimas Baltijos šalyse

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami aljanso naikintuvai.

Vakarų politikai ir aukšto rango kariuomenės pareigūnai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę".

Pavyzdžiui, Baltijos šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija, politikai prašo NATO padidinti karių skaičių ir nuolat dislokuoti aljanso karinę bazę regione. Tuo tarpu prie Rusijos sienų jau labai išaugo Aljanso karinis kontingentas, o Baltijos šalių valdžia ir toliau sudaro gynybos sutartis su JAV bei rengia bendras karines pratybas.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karines pajėgas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, įrengdamos JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".

NATO Europoje: plėtros istorija

© Sputnik