KGB veteranas: "išdavikas iš Maskvos" perspėjo radikalus Lietuvoje 1991-aisiais

Kaip pažymėjo Kobiakovas, per 1990-uosius ir 1991 metų pradžioje LTSR buvo nustatyti neteisėtai dirbę CŽV, Didžiosios Britanijos žvalgybos MI-6, Lenkijos ir Vokietijos specialiųjų tarnybų darbuotojai

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Lietuvos nacionalistai ir už jų stovėję didžiausių Vakarų specialiųjų tarnybų darbuotojai 1991 metų sausį iš anksto žinojo, kad į Vilnių atvyks sovietų specialiosios pajėgos, įskaitant "Alfa" grupę — apie tai juos išsamiai įspėjo tam tikras asmuo, paskambinęs iš TSKP CK pastato Maskvoje, po to radikalai ir jų kuratoriai surengė provokaciją prieš saugumo pajėgas, negailestingai šaudydami į civilius Vilniaus gyventojus, papasakojo TSRS KGB veteranas Jurijus Kobiakovas.

1970–1980 metais jis dirbo TSRS KGB Penktosios valdybos antrajame skyriuje, kuris užsiėmė kovos su nacionalizmu ir ekstremistinėmis apraiškomis problemomis, nuo 1986 m. buvo šio skyriaus viršininkas, o 1988–1991 metais, likdamas KGB aktyviojo rezervo karininku, dirbo TSKP CK Administracinių organų skyriaus (nuo 1989 metų — Valstybinis teisės skyrius) valstybės saugumo organų sektoriuje.

Savo straipsnyje žurnale "Krašto apsauga" "Lietuvos TSR, 1988–1990 metai: perestroika ar išdavystė?" Kobiakovas pažymėjo, kad devintojo dešimtmečio pabaigoje tarp jo tarnybinių pareigų buvo ir situacijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nagrinėjimas.

"Informacijos apimtis iš šių respublikų, įskaitant ir per KGB organus, leido SSKP vadovams suprasti, kas iš tikrųjų vyksta Baltijos šalyse ir kituose regionuose ir kuo visa tai neišvengiamai gali baigtis", — cituoja RIA Novosti Kobiakovo žodžius.

Visų pirma, Komunistų partijos vadovybei buvo siunčiama informacija apie "Sąjūdžio" — Lietuvos separatistų organizacijos, kuri atvirai pareiškė, kad jos pagrindinis tikslas yra "atkurti Lietuvos nepriklausomybę", veiklą.

"Per 1990 metus ir 1991 metų pradžioje Lietuvoje valstybės saugumo organai nustatė neteisėtai dirbančius CŽV, Didžiosios Britanijos žvalgybos MI-6, Lenkijos ir Vokietijos specialiųjų tarnybų darbuotojus, kurie vadovavo "Sąjūdžiui" ir kitoms nacionalistinėms organizacijoms, o iš tikrųjų — valdė, kaip dabar sakoma, "spalvotosios revoliucijos" Lietuvoje procesą", — nurodė Kobiakovas.

Tuo tarpu Lenkijoje valdžioje jau buvo judėjimas "Solidarumas", kurį palaikė NATO šalių slaptosios tarnybos su JAV priešakyje.

Išdavikiškas skambutis

Pasak Kobiakovo, KGB antrosios centrinės valdybos analitikos skyriaus "A" viršininkas generolas majoras Viačeslavas Široninas tuo metu paviešino informaciją, kad 1990 metais į Lietuvą atvykęs Amerikos pilietis Andrius Eiva tapo "Sajūdžio" lyderio Vytauto Landsbergio konsultantu.

"Jis tyrinėjo galimybę parengti sukilėlių judėjimą, planavo rengti kursus "reindžeriams", mokė kovotojus iš nacionalistų tarpo, kaip naudoti granatas ir Molotovo kokteilius prieš sovietų šarvuočius ir tankus. 190 metų balandį už šią veiklą jam buvo uždraustas įvažiavimas į TSRS, tačiau tų pačių metų gruodį Eiva vėl atvyko į Lietuvą. Kartu su juo į Vilnių atvyko grupė CŽV agentų, kurie netrukus pasirodė Landsbergio aplinkoje. Vėliau Landsbergis pareiškė, kad Amerikos "specialistas" Eiva atliko "teigiamą vaidmenį" sausio įvykiuose", — prisimena Kobiakovas.

Andrius Eiva (dar žinomas kaip Andrius Eitavičius) buvo mūšių miesto sąlygomis specialistas ir turėjo partizanų bei diversijų darbo Afganistane patirties; kaip Lietuvos vyriausybės konsultantas jis tyrinėjo "partizanų judėjimo" organizavimo galimybes, keliavo po užsieniečiams uždarus rajonus — tai buvo aprašyta nuotraukų parodos, skirtos 1991 metų įvykių Vilniuje 30-mečiui ir vykusios šių metų sausį Maskvoje Rusijos Federacijos visuomenės rūmuose, medžiagose.

Situacijos Lietuvos TSR įkaitinimo kontekste nacionalistai ir separatistai toliau gviešėsi valdžios — 1991 m. sausio 8–9 dienomis į respubliką buvo perkelti 76-osios gvardijos oro desanto divizijos ir kitų padalinių kariškiai. Sausio 11 dieną Tarybų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas buvo priverstas reikalauti nutraukti antikonstitucinius veiksmus Lietuvoje ir atkurti sąjunginės TSRS Konstitucijos veikimą. Buvo sprendžiamas klausimas dėl tvarkos atkūrimo Lietuvoje ir specialios respublikos valdymo tvarkos įvedimo, prisimena Kobiakovas.

"Svarbu pažymėti, kad tomis dienomis valstybės saugumo organai užfiksavo skambutį nacionalistų lyderiui Landsbergiui (tuo metu tapusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku) iš TSKP CK pastato, kurio metu nenustatytas Maskvos abonentas informavo jį apie detalius sovietų saugumo pajėgų ir į Vilnių atvykusios "Alfos" grupės, kuri kartu su desantininkais turėjo perimti televizijos centro ir televizijos bokšto kontrolę Lietuvos sostinėje, veiksmų planus", — rašo Kobiakovas.

"Gavę šią informaciją, "Sąjūdžio" nariai ir jų kuratoriai iš Vakarų specialiųjų tarnybų surengė masinę "protesto akciją prieš televizijos bokšto užgrobimą", o ant netoliese esančių namų stogų buvo jų snaiperiai. Būtent jie negailestingai apšaudė savo tautiečių minią", — priduria KGB veteranas.

Tarp žuvusiųjų buvo ir "Alfos" (TSRS KGB septintosios valdybos grupės "A") leitenantas Viktoras Šackichas, kuris buvo nužudytas šūviu į nugarą, be to, kulka praėjo tarp šarvų plokščių iš viršaus žemyn, primena Kobiakovas.

Lietuvos teisingumo keistenybės

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė apie respublikos nepriklausomybės atkurimą. 1991 metų sausį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuotos protesto akcijos, į respubliką buvo perkelti specialiųjų pajėgų kariai. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė radijo ir televizijos centro link. Per susirėmimus prie televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo "Sausio 13-osios įvykių bylos" teismo posėdžiai. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, nužudė sovietų kariai, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės, remdamiesi oficialios ekspertizės išvadomis, nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o į Vilniaus gyventojus šaudyta iš namų stogų.

2019 m. kovo mėn. Vilniaus apygardos teismas pripažino 67 Rusijos Federacijos piliečius kaltais dėl 1991 m. įvykių. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, iš jų dviem — sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 m., ir Lietuvoje gyvenančiam buvusiam karininkui Genadijui Ivanovui — paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl vadinamosios "Sausio 13-osios bylos" teismo proceso, pavadindama jį "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, kurios neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 m. liepos mėn. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos generalinius prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 m. metų įvykių Vilniuje nagrinėjimo rezultatus.

Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, vyko tuo laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė ir buvo TSRS dalis. 1991 m. sausio įvykiuose Vilniuje TSRS kariškiai atliko savo tarnybines pareigas ir elgėsi pagal sovietinius TSRS įstatymus, pabrėžė Tyrimų komitetas.

2019 m. rugsėjį Melis nusiuntė kreipimąsi į ESBO atstovus, kuriame nurodė nepakeliamas kalinimo Lietuvos kalėjime kartu su nusikaltėliais sąlygas ir grėsmę jo gyvybei. Kaip Melis priminė savo kreipimesi, jo veiksmai 1991 metų sausį buvo tik tokie, kad jis vairuodamas tanką sulaužė tvorą prie Radijo ir televizijos centro ir savo vado nurodymu tris kartus iššovė į orą tuščiais šoviniais. Melis pažymėjo, kad kaltinime nebuvo nurodytas nė vienas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo dėl jo veiksmų.

2021 metų kovo 12 dieną pasibaigė Melio septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir jis turėjo būti paleistas. Tačiau kovo 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė Melį suimti 20 parų laikotarpiui, atsižvialgdamas į tai, kad Lietuvos generalinė prokuratūra siekia sugriežtinti bausmę — pratęsti Melio laisvės atėmimo bausmę dar trejiems metams. Pranešimas apie sprendimą numatytas kovo 31 d. Kaip matyti iš teismo kovo 9 dienos sprendimo, prokuratūra tokios priemonės būtinumą paaiškino tuo, kad Melis yra užsienio pilietis, o išėjęs į laisvę jis neva gali slapstytis, išvykti iš šalies ir taip išvengti galimos griežtesnės bausmės.

Lietuvos apeliacinis teismas, areštavęs Melį, pažeidė ne tik įstatymo normas, bet ir humanizmo principus, panaudojęs tuo metu absurdiškus argumentus, pareiškė Melio advokatas Ryšardas Burda. Jis, taip pat dar viena Melio advokatė Galina Kardanovskaja, pranešė, kad Melis apskundė Apeliacinio teismo sprendimą skirti jam areštą.

Rusija piktinasi Lietuvos teisminės sistemos neteisėtumu Jurijaus Melio atžvilgiu ir nepaliks šios situacijos be pasekmių, teigė oficiali Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Apeliacinio teismo sprendimą dėl Melio arešto. Rusijos Federacija reikalauja nutraukti cinišką tyčiojimąsi iš teisingumo ir konkretaus asmens ir atkreips ES institucijų dėmesį į tokį neteisėtumą, pridūrė Zacharova.