Įvardyti Latvijos CŽV agentų, kovojusių su TSRS dėl Vokietijos, vardai

© Sputnik / Pereiti į medijų bankąУчастники марша ветеранов Ваффен СС и их сторонников в Риге, архивное фото
Участники марша ветеранов Ваффен СС и их сторонников в Риге, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 18.03.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Kaip pažymėta pranešime, CŽV dokumentų, išslaptintų pagal nacių karo nusikaltimų atskleidimo įstatymą, priimtą JAV, tyrimas leido nustatyti 23 imigrantų iš Latvijos, bendradarbiavusių su Amerikos žvalgyba 1940-ųjų pabaigoje ir 1960-aisiais
VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Po Antrojo pasaulinio karo CŽV verbavo imigrantus iš Latvijos, kurie kovojo su Tarybų Sąjunga nacistinės Vokietijos pusėje, taip pat Latvijos SS legiono gretose, ir panaudojo juos perversminiuose veiksmuose prieš TSRS, praneša RIA Novosti.
MIA "Rossija segodnia" paviešintame Istorinės atminties fondo pristatytame pranešime "Budeliai pensijoje. Nacių nusikaltėliai iš Latvijos CŽV tarnyboje" buvo paskelbtos 23 tokių žmonių pavardės.
"Šioje ataskaitoje paskelbta informacija aiškiai rodo, kad didžioji dauguma Latvijos CŽV agentų Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo naciams, daugelis iš šių agentų buvo tiesiogiai susiję su nusikaltimais žmonijai, įskaitant Holokaustą, baudžiamąsias operacijas prieš civilius, Leningrado blokadą", — sakoma pranešime, kurio tekstą Istorinės atminties fondas pateikė RIA Novosti.
Ataskaitoje, remiantis anksčiau išslaptintų CŽV dokumentų analize, išvardijami šių agentų vardai, pavardės, jų operatyviniai pseudonimai ir kriptonimai, informacija apie nacių tarnybą ir duomenys apie tai, kuriose Amerikos žvalgybos operacijose jie dalyvavo.
SS veteranų maršas Rygoje - Sputnik Lietuva, 1920, 17.10.2020
Latvių esesininkai po karo susivienijo į "miško brolių" gaujas
Tyrime visų pirma pateikiami duomenys apie Latvijos SS legionieriaus Janiso Cirulio, kuris aktyviai dalyvavo civilių, įskaitant moteris ir vaikus, žudynėse Žestianaja Gorkos kaimo vietovėje, Novgorodo srityje, bendradarbiavimą su CŽV.
Kaip matyti iš ataskaitos, remiantis anksčiau išslaptintų CŽV dokumentų analize, "Daugavas Vanagi" ("Dauguvos Vanagai") organizacijos nariai, įskaitant jos valdybos narius, atliko ypatingą vaidmenį tarp šių Amerikos žvalgybos agentų. "Daugavas Vanagi" po Antrojo pasaulinio karo įsteigė Latvijos SS legionieriai belaisvių stovykloje, Belgijoje. Organizacijos centras buvo Vakarų Vokietijos Miunsteryje, jos padaliniai buvo 12 Vakarų šalių, įskaitant JAV, Angliją ir Kanadą. Organizaciją sudarė apie 130 vietinių skyrių, vienijančių daugiau nei devynis tūkstančius žmonių.
Žlugus Sovietų Sąjungai, Latvijoje buvo atidaryti organizacijos padaliniai. Dabar "Daugavas Vanagi" filialai veikia visose šalyse, kuriose gyvena daugiausia Latvijos SS legiono veteranų. Būtent Latvijos "Daugavas Vanagi" siūlymu kasmet kovo 16-oji minima kaip latvių legiono atminimo diena.
"Nacių bendrininkų ir nusikaltėlių susitelkimas Latvijos CŽV agentūroje buvo pernelyg didelis, o "Daugavas Vanagi" organizaciją teisėtai galima laikyti vienu pagrindinių Amerikos žvalgybos aktyvu Latvijos kryptimi", — sakoma pranešime.
Jo autoriai paaiškina, kodėl CŽV noriai verbavo žmones, kurie aiškiai dalyvavo nusikaltimuose žmonijai: "Į šį klausimą yra visiškai racionalus atsakymas. Dalyvavimas nacių nusikaltimuose, žinoma, nebuvo privalumas įdarbinant kandidatus. Privalumas buvo tarnyba nacių organizuotose policijos struktūrose".
Kaip paaiškina pranešimo autoriai, buvę policijos pareigūnai turėjo platesnį ryšių ratą ir operatyviniam darbui naudingus įgūdžius. "CŽV pageidavo verbuoti policijos pareigūnus, o policija aktyviausiai dalyvavo nacių organizuotuose nusikaltimuose", — pabrėžia istorikai.
Председатель Следственного комитета РФ Александр Бастрыкин - Sputnik Lietuva, 1920, 17.09.2020
Aleksandras Bastrykinas: kol kas neonacizmas ir revanšizmas, matyt, negąsdina Europos
Kaip pažymėta pranešime, CŽV dokumentų, išslaptintų pagal nacių karo nusikaltimų atskleidimo įstatymą, priimtą JAV, tyrimas leido nustatyti 23 imigrantų iš Latvijos, bendradarbiavusių su Amerikos žvalgyba 1940-ųjų pabaigoje ir 1960-aisiais.
"Žinoma, ne viskas išslaptinta, o mes susiduriame tik su maža dalimi bendro vaizdo. Tačiau net ir turimi duomenys yra labai orientaciniai", — sakoma pranešime.
Pastaruoju metu Rusijos teisėsaugos tarnybos, paieškininkai ir istorikai, įgyvendindami "Be senaties termino" projektą, atskleidė daug nacių nusikaltimų prieš civilius TSRS gyventojus.
2020 metų spalį Rusijoje buvo priimtas pirmasis teismo sprendimas dėl genocido. Taip teismas paskelbė apie nacių žudynes Novgorodo srities Žestianaja Gorka kaime: 1942–1943 metais ten buvo nužudyta daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių.
Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas taip pat pavadino Vokietijos politiką karo metais genocidu — absoliuti dauguma Sovietų aukų teko civiliams gyventojams, aiškino jis.
Šiais metais komitetas paskelbė, kad kuria departamentą, kuris tirtų nusikaltimus, susijusius su nacizmo reabilitacija ir istorijos klastojimu. Padalinys ieškos atsakingų už žudynes ir užkirs kelią istorinių faktų iškraipymui.
Naujienų srautas
0