"Sunkūs santykiai". Kodėl Rusijos ambasadorius turėtų grįžti į JAV

Po žodinio JAV prezidento Džo Bideno išpuolio prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Maskva atšaukė ambasadorių Vašingtone. To nėra buvę nuo sovietų kariuomenės įvedimo į Afganistaną laikų

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Dabar abipus vandenyno spėliojama, ar įmanomas viešas valstybių vadovų dialogas, jų tiesioginis pokalbis. Kas laukia dvišalių santykių, bando išsiaiškinti RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.

Ambasadorius — namo

Rusijai Vašingtone atstovavęs Anatolijus Antonovas išskrido konsultuotis į Maskvą. Tai truks "tiek, kiek reikės", pažymėta Smolenskajos aikštėje. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova net neprisiminė, kada paskutinį kartą Rusijos ambasadorius paliko JAV sostinę nepasibaigus kadencijai. Tačiau Antonovas grįš į Vašingtoną, kai tik tėvynėje aptars visus reikalingus klausimus.

Jau pirmadienį jie buvo aptarti Smolenskajos aikštėje. Pagrindinis jų yra vienas: kaip rasti būdus išlyginti sunkioje padėtyje esančius Rusijos ir Amerikos santykius, kuriuos Vašingtonas pastaraisiais metais iš tikrųjų privedė iki aklavietės?

"Laukia daug darbo, — sakė pats Antonovas. — Būtina išanalizuoti situaciją, kurioje atsidūrėme. Rusija ne kartą pabrėžė, kad mes esame suinteresuoti plėtoti santykius tiek pat, kiek mūsų kolegos iš Amerikos".

Kol Maskva atlieka dvišalių kontaktų auditą, Baidenas pareiškė norą asmeniškai pasikalbėti su savo kolega iš Rusijos "tam tikru momentu", o kai bus tinkamas laikas, susitikti asmeniškai.

Tuo tarpu Baltieji rūmai dar kartą primena: naujosios administracijos santykiai su Rusija bus visiškai kitokie nei praėjusiais ketveriais metais.

"Džo Baidenas neketina susimąstyti dėl veiksmų, kurie, mūsų nuomone, yra piktybiški, ar tai būtų pareiškimai apie kišimąsi į 2020 metų rinkimus, ar dalyvavimą apnuodijant Aleksejų Navalną, informacija apie atlyginimą Amerikos kariams (Afganistane) ar "SolarWind" kibernetinė ataka", — sakė jo atstovė spaudai Džen Psaki.

Tuo pat metu Valstybės departamentas nurodė, kad jie yra pasirengę bendradarbiauti su Maskva Amerikos interesus atitinkančiose srityse.

Saugumo keliu

Bendradarbiavimo sričių nėra daug. Vienintelė neatidėliotina Baideno užduotis buvo pratęsti Strateginės ginkluotės sutartį. Derybos su Trampo komanda buvo sunkios, Amerika reikalavo papildomų sąlygų ir Kinijos įtraukimo į pokalbį, tačiau ši atkakliai atsisako prisijungti prie Rusijos ir JAV dialogo.

Baidenas, kaip žadėta, pirmiausia pasirašė dekretą, pratęsiantį START-III penkeriems metams. Pasak jo, tai taps tolesnių derybų pagrindu.
Žinia, žinoma, yra gera, tačiau vis tiek bus problemų, mano Andrejus Baklickis, MGIMO Tarptautinių studijų instituto Euroatlantinio saugumo centro vyresnysis mokslo bendradarbis. Pirma, dar teks aptarti pratęsimą tik penkeriems metams ir tolesnį dokumento likimą. Antra, START-III toli gražu nėra išsamus susitarimas.

"Sutartis reglamentuoja strateginius puolamuosius, bet ne gynybinius ginklus, nereglamentuoja vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemų, kosmoso. Apskritai daug kas lieka už kadro", — aiškina ekspertas.

Dabar tikimasi, kad derybos bus tęsiamos, kai JAV suformuos komandą. Būtina nuspręsti, kaip tęsti ginklų kontrolę.

"Ką daryti su strateginėmis branduolinėmis pajėgomis ir toliau pagal sąrašą", — patikslina Baklickis.

Maskva siūlo parengti naują saugumo susitarimą, apimantį visus puolamuosius ir gynybinius branduolinius ir nebranduolinius ginklus. Jis turėtų atsižvelgti į karinių-techninių ir karinių-politinių saugumo aspektų raidą. Kitaip tariant, būtina visapusiškai apsvarstyti problemą, suprasti, kokie veiksniai daro įtaką, ir į tai atsižvelgti kuriant pusiausvyrą.

"Pavyzdžiui, jei sumažės strateginės jėgos, tada negalime joms kelti pavojaus ir sukurti priešraketinės gynybos sistemų, — tęsia ekspertas. — Tik pasiekus bendrą supratimą, prasminga aptarti konkrečius dalykus. Neaišku, kaip tiksliai. Galbūt tai bus keletas atskirų susitarimų dėl priešraketinės gynybos, dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų, dėl kosmoso. Ir visa tai yra tarpusavyje susiję, kad būtų sukurta integruota apsaugos sistema".

Už ginklavimosi ribų

Taip pat yra ir kitų bendradarbiavimo sričių: taiki erdvė, klimato kaita, sąveika Artimuosiuose Rytuose, Arktyje, infekcinės ligos. Tačiau praėjusieji metai parodė, kad pasaulinė pandemija nėra palanki plėtoti kontaktus.

Tuo tarpu, kaip ir tikėtasi, sustiprėjo Vašingtono sankcijų politika Kremliaus atžvilgiu. Be to, yra patogus pasiteisinimas. Valstybės departamentas griežtai kritikavo Rusijos teismo sprendimą Aleksejaus Navalno atžvilgiu, laikydamas jį teisių pažeidimu ir "politinio pliuralizmo slopinimu".

Ribojamųjų priemonių neteko ilgai laukti. Kovo pradžioje dėl Navalno bylos Valstijos įtraukė 14 organizacijų į "juodąjį sąrašą". Visos jos, pasak Baltųjų rūmų, užsiima "įvairiais biologinio ir cheminio ginklo elementų gamybos aspektais". Septyni Rusijos pareigūnai taip pat pateko į sankcijų sąrašą.

Net jei Vašingtonas yra suinteresuotas plėtoti santykius, jis yra labai selektyvus, sako Andrejus Kortunovas, Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius. Iškart po to, kai naujasis prezidentas pradėjo eiti savo pareigas, vykstant diskusijoms apie START-III, vis dar buvo tikimasi intensyvių konsultacijų ir judėjimo pirmyn. Tačiau, pasak eksperto, dabar aišku: naujoji administracija neketina tiesti tiltų su Maskva. Skandalas dėl Baideno pareiškimo ir ambasadoriaus atšaukimo yra tik rimtesnių problemų pasekmė.

"Man atrodo, kad čia svarbiausia yra tai, kad Amerikos administracija nejaučia rimto bendravimo su Maskva poreikio, — sako Kortunovas. — Su Kinija susitiko (kovo 19 d. Aliaskoje įvyko aukšto lygio susitikimas — Sputnik) ir derybos, nors ir nesėkmingos, įvyko. Tai rodo norą bendrauti. Rusijos kryptimi to nėra".

Tuo tarpu kai kurie mano, kad Baideno žodžiai buvo labiau skirti vidinei auditorijai. Galbūt taip yra, teigia ekspertas. JAV vyrauja nuomonė, kad Putinas ketina išbandyti Baideną. Jie sako, kad jis nekonfliktiškas, linkęs į kompromisus ir net pagyvenęs, todėl Rusijos prezidentas laikysis eskalacijos strategijos ir išbandys savo kolegą.

"Jei taip yra, o JAV lyderis taip pat mano, tada jo sąmoningai griežta ir net įžūli retorika yra skirta parodyti, kad tai nesuveiks", — aiškina Kortunovas.

Todėl aktualiausia problema — ginklų kontrolė — kuriam laikui buvo atidėta į šalį. Turėsime prie jos grįžti per ateinančius penkerius metus, o Baltieji rūmai turi laiko parodyti Rusijai, kaip vyks dialogas. Vargu ar dabartinis skandalas išprovokuos staigų santykių pablogėjimą. Juk tai greičiau dvišalių santykių padėties pasekmė.